Lietuvos baroko visuomenės ir žmogaus vaizdavimas Kristinos Sabaliauskaitės romane "Silva Rerum"

Dailės istorikė dr. Kristina Sabaliauskaitė gimė Vilniuje, nuo 2002 dirba Londone didžiausio Lietuvos dienraščio užsienio korespondente. 2008 m. debiutavo istoriniu romanu "Silva rerum" (leidykla "Baltos lankos"), tapusiu dešimties leidimų sulaukusiu bestseleriu ir pripažintu "literatūros įvykiu" Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorikų, romanas skaitytojus pavergė autentišku, daugiasluoksniu, magišku ir įtraukiančiu pasakojimu apie XVII a. (1659-1667) atmosferą.

∙ 2009 m. "Silva rerum" tapo lietuviška Metų knyga ∙ 2010 m. kritikų oficialiai įvardinta viena iš dešimties įsimintiniausių dešimtmečio knygų

∙ 2008 m. Jurgos Ivanauskaitės premija ∙ 2009 m. Lietuvių literatūros instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuke

∙ 2011 m. "Baltos lankos" išleido "Silva rerum II", nekantriai lauktą, septynių laidų sulaukusį tęsinį apie 1707-1710 Didijį Marą, tapusį perkamiausia knyga Nr. 1.

∙ 2011 m. Kristina Sabaliauskaitė Vilniaus miesto apdovanota "Šv. Kristoforu" "Už Vilniaus atspindžius literatūroje".

∙ 2011 m. "Silva rerum II" tapo lietuviška Metų knyga.

SILVA RERUM – lotyniškai “daiktų miškas” – savaraštė, iš kartos į kartą perduodama bajorų šeimos kronika, populiari XVII-XVIII a. Lietuvoje. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša, kai kiekvieną kartą atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Romane susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia Norvaišų šeimos likimas – įtraukianti fatališkos meilės istorija, giliai įsišakniję prietarai, asmens valios laisvė ir tai, ko reikia, kad galėtum pažvelgti į akis Vilniaus Baziliskui – legendinei būtybei, kurios žvilgsnis – mirtinas.

Bakalauro darbo objektas – Lietuvos Baroko visuomenės ir žmogaus vaizdavimas Kristinos Sabaliauskaitės romane „Silva Rerum“. Objektas sutampa su pasirinkta tema. Analizuoti Baroko visuomenės ir žmogaus vaizdavimą romane „Silva Rerum“ pasirinkta todėl, kad iki šiol nei vienas literatūrologas nebandė palyginti XII – XVIII amžių pasaulėžiūros su XXI amžiaus literatūriniu modernizmu. Darbas įdomus tuo, kad analizuojama remiantis ne tik istoriniu, bet ir kultūriniu, socialoginiu bei literatūriniu aspektais. Išvados turėtų intriguoti ne tik studentus, bet literatūros mokslo sričių šalininkus.

Rašant darbą remtasi Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ pirmąją dalimi.

Tyrimo tikslai ir uždaviniai:

1. Remiantis ankstesniais autorių darbais, susipažinti su Lietuvos Baroko laikotarpio istorija, kultūra, literatūra bei socialiniu pasauliu.
2. Atidžiai perskaityti ir išsiaiškinti visuomenės ir žmogaus pasaulėžiūrą Kristinos Sabaliauskaitės romane „Silva Rerum“.
3. Atrasti bendrų bruožų tarp Lietuvos Baroko ir romano visuomenės bei žmogaus.
4. Pateikti tiriamojo darbo išvadas.

Pats darbo objektas lėmė, kad tyrimas vyks daugiausia skirtingų laikotarpių socialiniame bei kultūriniame kontekste. Tokie ir bus pagrindiniai objekto tyrimo metodai. Vadovautasi Anne – Laure Algoulvent „Baroko dvasia“ (Baltos lankos, 2005) apybraižomis, Eugenijos Ulčinaitės, Albino Jovaišos „Lietuvių literatūros istorija. XIII – XVIII amžiai“ (LLTI, 2003) istoriniais faktais. Išsamios informacijos suteikė Alfredo Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795”. Didžiulį indelį atskleidžiant Lietuvos Baroko pasaulėjautą įdėjo Dario Kuolio veikalas „Asmuo, tauta, valstybė LDK istorinėje literatūroje. Renesansas, Barokas“ (1992) . Svarbus literatūrologijai yra Irenos Varnaitės straipsnis apie Baroką, išleistas „Visuotinės literatūros istorija XVII – XVIII a. ” (1992). Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Baroko menui aptarti: dailei, teatrui, literatūrai. Tinkamai darbo struktūrai ir formai išgauti naudotąsi Dalios Satkauskytės „ Metodiniai nurodymai lietuvių literatūros studentų moksliniams darbams“ (2002).

Darbo šaltiniai – straipsniai, knygos apie Lietuvos Baroką, taip pat K. Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ pirmoji dalis. Čia atliktas indukcinis tyrimas – visų pirma surinkta medžiaga apie Lietuvos Baroką, vėliau - suklasifikuota.