Jonas Mačiulis - Maironis - XIXa. vid ir XX a. pradžios romantikas, lietuvių poezijos pradininkas

Maironis - naujosios lietuvių poezijos pradininkas, spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. Savo poezijos įtaka kitiems rašytojams sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją maironinę mokyklą.

Kontekstas:

• Maironis suteikė žodžiui tėvynė dar vieną prasmę. Ji didinga ir kartu sava, artima.
• XIXa. pabaigos-XXa.pradžios poetas, vadintas tautos dainiumi.

Istorinis:

• Tautinio atgimimo laikotarpis (19a. Pabaiga – 20a. Pradžia), Aušros pasirodymas, spaudos draudimas, knygnešių keliai, inteligentų draudimas dirbti.

Maironio reikšmė – lietuvių poezijoje yra tokia pat aukštuma kaip Mickevičius lenkų, Puškinas rusų, Gėtė ir Šileris vokiečių literatūrose. Jautė eisiąs visai nauju ir neišmintu keliu. Sukūrė aukštąjį savitą poezijos stilių, kuriam būdingi nekasdieniniai žodžiai.

Temos – poetas ir pareiga, individualūs jausmai, gamta ir meilė tėvynei, praeities aukštinimas ir šlovinimas.

Pagrindinė mintis: Meilė tėvynei – tai darbas.

Žmogus:

Eileraščių žmogus idealistiškai aukština tėvynę,gamtą, kultūrą. Kviečia dirbti tėvynės labui.

Vertybės. Sava žemė ir gimtoji kalba, ištikimybė tautai.

Eilėraščių rinkinys ,,Pavasario balsai“

„Pavasario balsai“- svarbiausia Maironio knyga. Maironio pavasaris yra ne tik atbudusi gamta, o ir atbudusių tautų, taip pat ir lietuvių, laikas. Pabudimas yra svarbus Maironio žodis. Perkeltine reikšme jis reiškia ir tautų pavasarį, vadavimąsi iš svetimųjų priespaudos. Poeto vaizdinys kuriamas romantizmo stiliumi - jaunas, nuliūdęs, kenčiantis, pasiaukojantis. Eilėraščiai Lietuvos tema- „Kur bėga Šešupė“, „Milžinų kapai“, „Eina garsas“, „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“. Maironis eilėraščiais kūrė Lietuvos poetinę istoriją ir poetinę geografiją, jis atskleidžia ryšį tarp kraštovaizdžio ir kultūros. Lietuvos temą galima skaidyti į daugelį atskiru potemių (gamta, kalba, istorija, religija, praeitis ir ateities projektai). Jis kalba apie praeitį didžiuodamasis, aukštindamas protėvių žygius, jų šlovę. Laisvė iškeliama kaip svarbiausias kovų karų argumentas.

Tėvynės tema.

„Taip niekas tavęs nemylės“. Visą žmogaus būtį užpildo tėvynės meilė. Tėvynė įgyja mylimo žmogaus paveikslą ir jei nebūtų paskutinio posmo, susidarytų įspūdis, kad apdainuojam meilė moteriai. Tėvynei nepriekaištaujama, o norima susieti su ja savo likimą.

„Užtrauksme naują giesmę“. Ji skamba kaip lietuvių tautinio atgimimo himnas. Kartu tai ir giesmė jaunystei, žmogaus aktyvumui. Eilėraštyje skatinama priešintis carinei priespaudai. Raginama pakeisti gyvenimą, veikti, pasitikti „aušrą naujos gadynės. Eilėraštyje minimi: arklas, knyga, lyra – tai tautinio sąjūdžio siekių ženklai. Eilėraščio pagrindinė mintis – reikia konkrečios veiklos.