Kupiškio socialinės globos namai

Socialinis darbas – tai profesionalus darbas, kurio tikslas yra padėti žmogui rasti išeitį, sprendžiant socialines problemas ir siekiant harmoningesnio gyvenimo (L.Lukoševičienė, 1996 m.). Taip pat I. Leliūgienė (1997 m.) teigia, kad socialinis darbas – tai profesinė veikla, teikianti pagalbą individui, grupėms ar bendruomenėms, sustiprinant ar atgaivinant jų sugebėjimus socialiniam funkcionavimui ir sudarant palankias visuomenės sąlygas šiems tikslams pasiekti.Pagal Tarptautines Socialinių Darbuotojų Federacijos nuostatus, Socialinio darbo profesijos tikslas – daryti socialinius pokyčius visuomenėje, taip pat ir individualiai(Encyclopedia of social work, 1987 m.).
Visuomenėje, turinčioje sudėtingų socialinių problemų ir daugybę žmogiškų poreikių, socialiniamdarbuotojui kartais pravartu tapti daugiaasmenės pagalbos dalimi. Lietuvoje 2013m. pabaigoje socialines paslaugas teikė 2,1 tūkst. socialinių darbuotojų, jų padėjėjų ir lankomosios priežiūros darbuotojų.Kai mes susiduriame su socialinėmis problemomis, kai šeimoje yra asmuo, turintis psichikos negalią, mes kreipėmės į įstaigas, kurios gali mums padėti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje 1500 milijonų žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų. Skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, socialinis-ekonominis neužtikrintumas – tai rizikos veiksniai, dėl kurių atsiranda vis daugiau žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų. Šios priežastys veikia ir Lietuvos gyventojus. Dėl psichikos sveikatos sutrikimo atsiradusi negalia aiškiai sutrikdo asmens funkcionalumą, pažeidžia įvairius įgūdžius, reikalingus socialiniam gyvenimui. Sunkesnės negalios atveju asmenys nebesugeba pasirūpinti savimi: praranda darbą, būstą, netenka artimųjų palaikymo. Jiems nepakanka tradicinės psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų, teikiamų bendruomenėje, todėl lieka vienintelė išeitis – apsigyventi socialinės globos namuose ir toliau tęsti gydymą bei reabilitaciją. Globos įstaigos personalas turi tapti pagalbininkais, gerinančiais neįgaliųjų žmonių gyvenimo kokybę, padedančiais jiems visaverčiai integruotis į visuomenę.
Gera psichinė sveikata – tai puiki galimybė siekti ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, būti naudingam visuomenei. Psichiškai sveikas žmogus – tai vientisa asmenybė, kurios visi psichiniai procesai suderinti. Jo tikrovės suvokimas neiškreiptas, jis sugeba prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, susidoroti su iškilusiais sunkumais. Žmogaus mąstymas, emocijos, elgesys adekvatus. Jis sugeba valdyti neigiamas emocijas, atsparus frustracijai, save vertina teigiamai, pasitiki savimi, yra atsakingas, savarankiškas. Taip pat jis turi empatijos jausmą, yra atidus, pasitikintis, gebantis mylėti, užmegzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius su kitais žmonėmis.
Gyvename sudėtingu laikmečiu, todėl kiekvienam žmogui tenka patirti stresą, baimę, nerimą, nusivylimą. Tai kenkia žmogaus sveikatai, jis gali susirgti, gali išsivystyti įvairių psichikos sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu pažeidžiama psichinių procesų darna, sukeliami įvairūs keisti, nežinomi, dažnaibauginantys pojūčiai, jausmai, mintys, keičiasi žmogaus charakteris ir elgesys. Ši būklė ryškiai skiriasi nuo visuotinai priimtos psichikos sveikatos būsenos ir kelia grėsmę pačiam asmeniui ar aplinkiniams (N. Lapkauskienė, 2004).
Kiekvienoje visuomenėjeyra dalis žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys savarankiškai spręsti iškylančių socialinių problemų, pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jaučiasi nesaugūs ir atstumti.Dažnai tokius asmenis palaiko ir reikiamą pagalbą suteikia šeima, draugai,kaimynai ar kiti artimieji. Tačiau jie ne visada gali padėti, kartais artimųjų tiesiog nėra. Todėl žmonėms prireikia profesionalių socialinių darbuotojų pagalbos.
Į globos įstaigą patekę neįgalūs asmenys turi gyventi kuo normalesnį gyvenimą, gauti jų poreikius atitinkančias paslaugas. Turi būti sudarytos sąlygos ne ribojančios jų socialinius kontaktus, o skatinančios efektyvų bendravimą su aplinkiniais. Organizuojama veikla turi aktyvinti neįgaliųjų gebėjimus, skatinti jų savarankiškumą, saviraišką. Globos įstaigos personalas turi tapti pagalbininkais, gerinančiais neįgaliųjų žmonių gyvenimo kokybę, padedančiais jiems visaverčiai integruotis į visuomenę.