Socialinių darbuotojų dirbančių Marijampolės X globos namuose psichoemociniai išgyvenimai dirbant karantino laikotarpiu

Socialinės globos įstaigos – viena iš socialinių paslaugų teikimo aplinkų. Ši aplinka ypatinga tuo, kad asmuo joje dažniausiai praleidžia visą likusį savo gyvenimą. Paslaugos tokio pobūdžio įstaigose asmeniui pradedamos teikti tuomet, kai jis įvertinamas kaip visiškai nesavarankiškas, jam nustatomas kompleksinės, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančios pagalbos poreikis (Buginienė, A. (2020). Dėl šių priežasčių - paslaugas gaunančių asmenų visiško ar dalinio nesavarankiškumo, tam tikro jų laisvės apribojimo, paslaugų kokybės užtikrinimas socialinės globos įstaigose turi sulaukti ypatingo socialinės gerovės valstybės, visuomenės, bendruomenių dėmesio. Pasaulyje siaučianti COV pandemija ir jos įtakoti karantino laikotarpiai jautriai palietė visuose sektoriuose dirbančius žmones, keitėsi visas darbo pobūdis, daug žmonių neteko darbo, išryškėjo didžiausi trūkumai Lietuvoje. Vienas iš šių sektorių yra socialinis darbas. Šiais 2020m. inicijuotos Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijas Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinio gerovės katedros mokslininkės dr. Subačienė, A. I ir dr. Gajdosikienė I.(2020). Atliko tyrimą kurio metu analizavo duomenis, susijusius su darbuotojų, dirbančių tiesioginį socialinį darbą karantino metu, darbo krūviu, savijauta ir kylančiomis problemomis. 71,4 proc. respondentų nurodė, kad darbo padaugėjo, nes atsirado naujų iššūkių . Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad išaugo nerimo jausmas: 49,6 proc. nurodė, kad nerimas išaugo stipriai, 43 proc., kad išaugo šiek tiek. Didžiausią nerimą darbuotojai jaučia dėl savo artimųjų, dėl savo klientų ir dėl kolegų sveikatos (vidutiniškai nerimą vertina 82-86 balais iš 100). Mažesnį nerimą jaučia dėl įtampų šeimoje (62 balai iš 100). Pagrindinės baimės susiję su nežinomybe bei įtampa, taip pat keblumų darbuotojams kyla dėl psichologinės klientų adaptacijos, pykčio, agresijos protrūkio ir sumažėjusio teikiamų paslaugų skaičiaus ir veiksmingumo, komandinio darbo stokos, vadovybės negebėjimo valdyti krizinę situaciją įstaigoje. Ryšium su tuo tyrėja pasirinko ištirti su kokiais psichoemociniais išgyvenimais susiduria Marijampolės socialiniai darbuotojai dirbantys x globos namuose karantino laikotarpiu.