Socialinio pedagogo veikla, sprendžiant fizinio smurto tarp vaikų problemą vaikų globos namuose

Temos aktualumas: Tikriausiai nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie pasaulį ištikusią ekonominę krizę, žiniasklaidos priemonės informuoja, kad smuko ekonominiai rodikliai, pablogėjo gyvenimo kokybė. O apie tai, kad degradavo moralė, kultūra niekas nekalba. Šiandieniniame pasaulyje materialiniai dalykai daugumai žmonių turi didelę svarbą ir reikšmę: pinigai, darbas, materialinės vertybės tapo svarbiausiu gyvenimo tikslu. Filosofas B. Kuzmickas vienpusišką orientaciją į materialines vertybes taip pat laiko bene būdingiausiu šių laikų žmonių bruožu, kurį formuoja ir tam tikri socialiniai kultūriniai veiksniai: rinka, konkurencija, sparti technikos plėtotė ir kt. Todėl ir pasaulis atrodo desakralizuotas, nudvasintas, o ,,visi tikrovės reiškiniai yra apibūdinami vien kiekybiškomis medžiagos, jėgos energijos kategorijomis‘‘ (Kuzmickas B, 2001,74 p.). Blogiausia, jog žmonės jaučiasi bejėgiais ir todėl, neturi poreikio keistis. Visi žinome posakį: vaikai mūsų ateitis. Vartodami šį posakį, tikimės, kad atėjusi naujoji karta - vaikai pakeis pasaulį, padarys jį geresnį, sukurs palankesnes gyvenimo sąlygas. Mes tikimės geros ateities sau ir vaikams nepastebėdami tragiškos dabarties, kurią rodo televizija, skelbia laikraščių antraštės. Anglų pedagogas (Gray J. 2001, 20 p.) rašo, kad šiuo metu ir laisvasis Vakarų pasaulis patiria auklėjimo krizę. ,,Kasdien gauname vis daugiau pranešimų apie vaikų ir paauglių smurtą, menką savigarbą, psichologinį reiškinį, kuris vadinamas dėmesio stokos sutrikimu, narkomanija, pastojusias paaugles ir vaikų savižudybes‘‘, - teigia jis. Tačiau, be pavyzdžio, pagalbos sunku ką nors padaryti, pakeisti. Psichologų požiūriu, elgesio išmokimui turi reikšmės šie trys mechanizmai: modeliavimas (imami kitų elgesio modeliai, pavyzdžiai), imitacija (kopijuojamas kitų elgesys) ir pastiprinimas (matymas, kaip kiti pasielgia, bendrauja). Suaugusieji esame pavyzdys vaikams, tad pirma tikėdamiesi, kad jie sukurs mums naują ateitį, taps geresni ir doresni - turime jiems rodyti teigiamą pavyzdį, kupiną meilės sau ir kitiems. Šeimose, kuriose vaikai buvo mokomi moralės principų, tokios sąvokos kaip empatija, pagarba kitam, sąžiningumas, rūpinimasis kitu yra kasdieniškos ir aiškios. ,,Vaikai labai greitai sužino apie gyvenimą. Jie stebi suaugusiųjų elgesį ir jį mėgdžioja. Jie sparčiai mokosi mylėti ir gerbti kitus žmones, bet jie taip pat greitai sugeria smurto ir neapykantos nuodus. Šeimos gyvenimas daro didelę įtaką vaiko pažiūroms, kurių jis laikysis užaugęs‘‘ (Jonas Paulius II 2005,16 p.). Vaikai nepatyrę gimdytojų meilės, priežiūros ar dėl kitų priežasčių, apgyvendinami vaikų globos namuose. Siekiant, kad vaikų namų ugdytiniai gyventų pilnavertį gyvenimą ir sėkmingai adaptuotųsi visuomenėje, būtina išugdyti ne tik meilės jausmą sau ir kitiems žmonėms, bet ir moralines emocijas, tokias kaip: socialinį jautrumą, empatiją, sąžiningumą.smurtas globos namuose – tai smurtiniai ir nusikalstami veiksmai ugdymo institucijos teritorijoje. Taikant tokį apibrėžimą reikėtų įtraukti tokius nusikaltimus kaip turto naikinimas, vagystės (Karmaza E. Grigutytė N. Gauda Karmazė. 2007,7 p.).

Dirbdami vaikų globos namuose, socialiniai pedagogai susiduria su globotiniais sunkiau gebančiais prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, nes dauguma jų turi įvairių elgesio, emocijų ir kognityvinių problemų. Šios aplinkybės įtakoja socialinio pedagogo ir auklėtinio santykį, individualaus darbo su globotiniu specifiką: kreipiant dėmesį į asmeninių ir socialinių vertybių sistemų formavimą.

Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs kompleksinį pedagoginį ir socialinio darbo profesinį pasirengimą dirbti švietimo sistemoje (vaikų globos institucijose). Pagrindinis socialinio pedagogo profesinės veiklos tikslas – vaiko socialinė gerovė, įvairių socialinių paslaugų teikimas vaikui, sudarant prielaidas sėkmingai augančio žmogaus socializacijai. Socialinio pedagogo profesinė pareiga – pastebėti, įvertinti ir padėti įveikti ne tik socialinius vaiko gyvenimo sunkumus, bet ir jo psichologines, elgesio, bendravimo problemas (Ambrukaitis, 2000,141 p.).

Darbo problema: Kaip pasireiškia socialinių pedagogų veikla, sprendžiant fizinio smurto tarp

vaikų problemą vaikų globos namuose.

1. Kokios fizinio smurto formos yra labiausiai paplitusios tarp vaikų globos namuose?
2. Kaip išsprendžiama fizinio smurto tarp vaikų problemą, vaikų globos namuose?
3. Kokius veiklos metodus ir formas socialinis pedagogas taiko, suteikdamas pagalbą vaiakams, patyrusiems fizinš smurtą globos namuose?

Darbo objektas: Socialinio pedagogo veikla, sprendžiant fizinio smurto tarp vaikų problemą vaikų globos namuose.

Darbo tikslas - išanalizuoti socialinio pedagogo veiklą, sprendžiant fizinio smurto tarp vaikų problemą, vaikų globos namuose.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti fizinio smurto sampratą ir priežastis, įtakojančias vaikų smurto pasireiškimą tarp vaikų globos namuose.
2. Nustatyti dažniausiai paplitusias fizinio smurto formas tarp vaikų globos namuose.
3. Ištirti socialinio pedagogo veiklos metodus bei formas, sprendžiant fizinio smurto tarp vaikų problemą vaikų globos namuose.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Apklausa raštu;
3. Standartizuotas interviu.

Darbo imtis: tiriamųjų grupę sudaro 11-16 metų vaikai 60 vaikų, iš kurių 35 mergaičių ir 25 berniukų. Respondentai atrenkami paprastuoju atsitiktiniu būdu. Tyrimas „Socialinio pedagogo veikla, sprendžiant fizinio smurto tarp vaikų problemą vaikų globos namuose “ atliktas Klaipėdos X globos namų įstaigose.

Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, 4 priedai.