Smurtas prieš vaikus, kaip socialinė pedagoginė problema

Vaikystė – tai pats nuostabiausias laikotarpis žmogaus gyvenime. Ir tik nuo mūsų suaugusiųjų (tėvų) priklauso vaikų laimė, ir tik mes jiems galime sukurti laimingą ir saugią ar nelaimingą vaikystę. Laimingi tie vaikai, kuriuos suaugę (tėvai) visapusiškai supranta, o tie vaikai, kuriems lemta patirti smurtą šeimoje, gimę po "nelaiminga žvaigžde". Tėvai gi turėtų suprasi, kad vaikas tokia silpna, gležna būtybė, nesugebanti apsisaugoti nuo netiesos, prievartos, smurto ir pan. (D.Markevičienė Smurtas prieš vaikus// Smurtas prieš vaiką šeimoje ir visuomenėje K., -2001)

Smurtas ir prievarta vaikų atžvilgiu– ne naujas reiškinys. Jis visada egzistavo ir deja, egzistuos. Tačiau vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos, o valstybė ir visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias programas, kurių tikslas – kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos, o nepavykus apsaugoti – mažinti skaudžias prievartos pasekmes. Smurtas prieš asmenį būna įvairių formų: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis. Tačiau yra bendrų bruožų, būdingų visoms smurto rūšims. Asmens daromo prieš asmenį smurto kaltininkas aprastai būna žmogus, kuris imasi prievartos, kad priverstų savo auką kentėti ir taip įgytų jos atžvilgiu ypatingos galios. Lengviausia tai padaroma tada, kai smurtininkas jaučiasi esąs savo aukos savininkas. (E. Jasaitytė. Smurto gniaužtuose – vaikai)

Problemos aktualumas. Pastaruoju metu daug kalbama apie prievartą prieš vaikus ir jos pasekmes. Tai, kad prievartos prieš vaikus problema rūpinasi vis daugiau įvairių sričių specialistų, galima paaiškinti dviem susijusiais dalykais. Pirmasis – tai besiplečiantis vaikų teisių judėjimas, antrasis – didėjantis susirūpinimas vaikų fizine ir psichine sveikata ir žinių apie šiuos dalykus daugėjimas. Lietuvoje į šią problemą imta žiūrėti kaip į psichologinį, teisinį, socialinį vaiko pažeidimą.

(Sruoga V., Jakubaitė B. Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus. V., – 2001) ]

Taigi, smurtas ir prievarta prieš vaiką šeimoje, nėra naujas reiškinys mūsų visuomenėje. Tačiau tai yra skaudi ir šiai dienai opi mūsų šalies problema, kurią būtina spręsti. Fizinis smurtas (žinomas ir kitoks) vis dažniau braunasi į mūsų gyvenimą, veržiasi grubumas, nepagarba, vertybių nepaisymas ir t.t.. Per televiziją ir spaudoje vis dažniau matome žiaurių situacijų, kaip tėvai muša savo vaiką. O kiek tokių situacijų mes nežinome?

Kurdami Lietuvoje pilietinę lygių teisių ir galimybių visuomenę, turime kaip įmanydami stengtis, kad vaikais, pats mažiausias ir pažeidžiamiausias jos narys, realiai turėtų tokias pat teises kaip ir mes, suaugę žmonės. Kiekvienos valstybės demokratiškumo matas– pagarba jos piliečių, tarp jų ir vaikų, pilietinėmis teisėmis, įskaitant pagrindinę teisę į asmens neliečiamybę ir apsaugą nuo visų prievartos formų. (Ar teisus stipresnis? Smurtas prieš vaikus apžvalga Lietuvoje. V., – 1999)

Tikslas – atskleisti smurto prieš vaikus, kaip socialinio reiškinio vyravimo, tendencijas.

Uždaviniai:

1. Išsiaiškinti kokios prievartos formos yra paplitusios prieš vaikus.

2. Išsiaiškinti priežastis, kodėl yra vartojamas smurtas prieš vaikus.

3. Atskleisti prievartos pasekmes žmogui, patyrusiam smurtą.

4. Nustatyti smurto prieš vaikus prevencijos sistemą bendruomenėje

Metodai:

mokslinės literatūros analizė,

anketinė apklausa,

statistiniai metodai.