Socialinės globos rūpybos istorinė veikla Lietuvoje

Pirmiausia vaiko globą galima apibūdinti kaip socialinį- istorinį reiškinį, kurį istorijos procese kuria žmogus. Vargu ar rasime pasaulyje žmonių bendruomenę, kurioje nebūtų likusių be tėvų vaikų. Tačiau kiekvienoje bendruomenėje likusių be tėvų globos vaikų globa organizuojama atsižvelgiant į šalies tradicijas, realigiją, politinę sistemą, kultūrą bei ekonomines galimybes. Todėl istorijos eigoje kiekviena visuomenė individualiai spręsdama likusių be tėvų globos problemas sukūrė įvairias vaikų globos sistemas, būdingas kiekvienai visuomenei. Globos supratimas bei jos formos istorijoje labai skyrėsi, priklausomai nuo jos organizavimo tikslų. Jei bendruomeninėse visuomenėse individas buvo vertinamas kaip potencialus pagalbininkas aprūpinti bendruomenę maistu, pratęsti giminę, tai išsivysčius turtiniams santykiams visuomenės požiūris į globą pasikeitė- globa buvo steigiama ne globotinio interesais, o asmenų, kurie buvo labiausiai suinteresuoti globotinio turto apsauga.Reikėtu pastebėti, kad Romos laikais suformuoti globos principai išliko iš esmės tie patys kaip dabar ir beveik nesikeitė., pvz: vaiko interesų prioritetas, globotinio turtas valdomas atskirai nuo globėjo. Ir t. t Romos valstybės gyvavimo pradžioje įgyvendinama per pater familias valdžią, ir tik vėliau imperijos laikotarpiu globos supratimas keitėsi įgaudamas visuomeninės prievolės pobūdį.