Socialinės globos namų gyventojų, turinčių psichinę negalią, poreikių tenkinimas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje 1500 milijonų žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų. Deja, jų skaičius vis didėja, niekas nėra nuo jų apsaugotas. Vis daugėja rizikos veiksnių, sukeliančių šias ligas - skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, socialinis – ekonominis neužtikrintumas. Tai veikia ir Lietuvos gyventojus.
Gera psichinė sveikata – tai puiki galimybė siekti ir įgyvendinti užibrėžtus tikslus, būti naudingam visuomenei. Psichiškai sveikas žmogus – tai vientisa asmenybė, kurios visi psichiniai procesai suderinti. Jo tikrovės suvokimas neiškreiptas, jis sugeba prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų, susidoroti su iškilusiais sunkumais. Žmogaus mąstymas, emocijos, elgesys adekvatus. Jis sugeba valdyti neigiamas emocijas, atsparus frustracijai, save vertina teigiamai, pasitiki savimi, yra atsakingas, savarankiškas. Taip pat jis turi empatijos jausmą, yra atidus, pasitikintis, gebantis mylėti, užmegzti ir palaikyti ilgalaikius ryšius su kitais žmonėmis.
Gyvename sudėtingu laikmečiu, todėl kiekvienam žmogui tenka patirti stresą, baimę, nerimą, nusivylimą. Tai kenkia žmogaus sveikatai, jis gali susirgti, gali išsivystyti įvairių psichikos sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu pažeidžiama psichinių procesų darna, sukeliami įvairūs keisti, nežinomi, dažnai bauginantys pojūčiai, jausmai, mintys, keičiasi žmogaus charakterys ir elgesys. Ši būklė ryškiai skiriasi nuo visuotinai priimtos psichikos sveikatos būsenos ir kelia grėsmę pačiam asmeniui ar aplinkiniams.( N. Lapkauskienė, 2004)
Dėl psichikos sveikatos sutrikimo atsirandusi negalia aiškiai sutrikdo asmens funkcionalumą, pažeidžia įvairius įgūdžius, reikalingus socialiniam gyvenimu. Sunkesnės negalios atveju asmenys nebesugeba pasirūpinti savimi: praranda darbą, bustą, netenka artimųjų palaikymo. Jiems nepakanka tradicinės psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų teikiamų bendruomenėje, todėl lieka vienintelė išeitis - apsigyventi socialinės globos namuose ir toliau tęsti gydymą bei reabilitaciją.
Į globos įstaigą patekę neįgalūs asmenys turi gyventi kuo normalesnį gyvenimą, gauti jų poreikius atitinkančias paslaugas. Turi būti sudarytos sąlygos ne ribojančios jų socialinius kontaktus, o skatinančios efektyvų bendravimą su aplinkiniais. Organizuojama veikla turi aktyvinti neįgaliųjų gebėjimus, skatinti jų savarankiškumą, saviraišką. Globos įstaigos personalas turi tapti pagalbininkais, gerinančiais neįgaliųjų žmonių gyvenimo kokybę, padedančiais jiems visaverčiai integruotis į visuomenę.


Temos aktualumas. Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje yra sparčios plėtros stadijoje, vyksta esminiai pertvarkymai valstybės stacionariose globos įstaigose. Siekiant globos įstaigų neįgaliųjų poreikių tenkinimo sistemos veiksmingumo didinimo, svarbu ištirti gyventojų poreikius. Jų įvertinimas įgalina nustatyti priemones bei numatyti konkrečius veiksmus, kurie leistų gerinti globos įstaigų veiklą, tenkinant neįgaliųjų poreikius.
Tyrimo praktinė reikšmė. Klientų poreikių tyrimas - svarbi socialinės sistemos funkcionavimo dalis. Tyrimo metu gauti rezultatai suteikia informaciją apie globos įstaigos trūkumus, bet ir suteikia vertingų žinių apie jos prioritetus. Remiantis tyrimo duomenimis, soc. darbuotojai ir kiti darbuotojai galėtų papildyti įstaigos darbą naujomis kūrybiškomis veiklomis, tenkinant neįgaliųjų poreikius.

Darbo tikslas: nustatyti socialinės globos namuose gyvenančių žmonių su psichine negalia poreikius.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti teorinę psichinės negalios charakteristiką.
2. Remiantis moksline literatūra, išanalizuoti psichinės negalios žmonių poreikius.
3. Teoriškai aptarti socialinio darbuotojo veiklą socialinės globos namuose, tenkinant psichinę negalią turinčių žmonių poreikius.
4. Empiriškai ištirti socialinės globos namų gyventojų, turinčių psichinę negalią, poreikius.
Darbo objektas – socialinės globos namų gyventojų su psichine negalia poreikiai.
Tyrimo klausimas – kaip tenkinami socialinės globos namuose gyvenančių asmenų su psichine negalia poreikiai.
Tyrimo tipas – kiekybinis tyrimas. Buvo apklausta 30 respondentų ( 16 moterų ir 14 vyrų), gyvenančių Jasiuliškių socialinės globos namuose, Ukmergės raj.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė
2. Anketinė apklausa
3. Gautų duomenų analizė.
Darbe vadovautasi A.Maslow (1954) poreikių hierarchijos teorija kaip metodologine nuostata.
Tirdama socialinės globos namų gyventojų su psichine negalia poreikius, įgijau socialinio darbuotojo profesines kompetencijas šiose veiklos srityse:
1. Nustatydama socialines problemas ir įvertindama socialinius poreikius:
1.1. rinkdama, sistemindama ir vertindama informaciją ( p. 4-15, p.19-22 );
1.2. analizuodama priežastis, sukeliančias kliento socialines problemas (p. 15-19)
2. Planuodama socialinę paramą:
2.1. nustatydama prioritetus, vertindama išteklius ir parinkdama tinkamą paramos modelį ( p. 22-23 ).
3. Teikdama konkrečią socialinę paramą:
3.1. telkdama išteklius socialinei paramai ( p.22-26, p.28-32)
4. Analizuodama socialinės paramos procesą ir vertindama rezultatus:
4.1. vertindama teikiamos socialinės paramos eigą ( p.36-41)
5. Koordinuodama socialinės paramos teikimą:
5.1. bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ( p34-36.) ;
5.2. organizuodama ir plėtodama institucijos veiklą ( p.19-22, p.42 ).
6. Tobulindama profesinę kompetenciją:
6.1. plėtodama socialinio darbuotojo sampratą visuomenėje ( p.36-38).