Mikologijos paskaitų konspektas, I k., Biologija

Hifu dariniai Laidas yra lygiagrečiai vienas kito išsidėsčiusių hifų pluoštelis.Laidai yra atsparesni neigiamiems aplinkos poveikiams nei pavieniai hifai (išlikimo funkcija). Iš laidų gabaliukų gali išaugti nauja grybiena (dauginimosi funkcija). Manoma, kad pagrindinė laidų paskirtis yra nutiesti kelius nuo jau užimtos vietos iki naujo maisto šaltinio.

Rizomorfa (gr. rhiza – šaknis, morphe – forma) yra šaknis primenantis sukietėjęs hifų darinys, turintis viršūninę meristemą. Rizomorfos yra panašios į laidus, bet žymiai sudėtingesnės sandaros. Rizomorfos sudarytos iš lygiagrečiai suaugusių hifų. Rizomorfų vidus sudarytas iš sustorėjusių ir iš pailgų plonasienių ląstelių, pro kurias gali būti transportuojamos medžiagos (medžiagų transporto funkcija). Rizomorfos išorėje yra žievinis sluoksnis (cortex), kurį sudaro smulkios, storasienės ir tamsios ląstelės.

Sklerotis (gr. skleros – kietas) yra kietas, iš tankiai susipynusių hifų sudarytas grybo gniužulas, skirtas ištverti nepalankias aplinkos sąlygas. Skleročiai būna rago, gumbo, grūdo ar rutulio formos, nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų dydžio. Yra aptikti iki 30 cm dydžio iki 20 kg svorio skleročiai. Skleročių paviršius sudarytas iš storasienių, tamsiai rudų, tankiai susipynusių hifų, o vidus – iš puresnio, plonasienių baltų hifų audinio.

Rizoidai (gr. rhiza – šaknis, eidos – pavidalas) yra į šaknis panašios specialios išaugos, tarnaujančios prisitvirtinti prie substrato ir siurbti vandenį bei jame ištirpusias maisto medžiagas (prisitvirtinimo ir maisto paėmimo funkcija). Nustatyta, kad rizoiduose nėra branduolių.

Haustorija (lot. haustum – siurbti), siurbtukas, yra parazitinių grybų hifų specializuota išauga ar šaka, kuria siurbiamos maisto medžiagos iš augalo maitintojo gyvų ląstelių. Haustorijos įsiskverbia į augalo maitintojo gyvas ląsteles (praauga per ląstelių sieneles ir ištempia plazmolemą) ir padeda grybui atlikti mitybos procesą.

Apresorijus (lot. ad – prie, pressare – spausti) yra hifo sustorėjimas, iš kurio išsivysto haustorijos ar į augalo vidų besiskverbiantis hifas. Apresorijaus paskirtis yra padėti grybo hifui patekti į augalo vidų. Išsipūtusi apresorijaus ląstelė išskiria lipnias, gleivėtas išskyras (sekrecijas), kurių pagalba hifo augimo kūgelio vamzdelis prilimpa prie augalo paviršiaus ir toje vietoje, panaudojant fizinę jėgą ir fermentus, įsiskverbia į augalo ląstelės vidų ir suformuoja haustoriją ar grybieną.

Kilpos yra plėšriųjų grybų kilpos pavidalu susirietusios hifų išaugos, kurių pagalba gaudomi mikroskopiniai gyviai, pavyzdžiui, nematodai ir pirmuonys. Šis hifų darinys leidžia grybams misti neįprastu būdu, tai yra gaudyti, žudyti ir suvirškinti gyvūnus. Plėšrieji grybai gyvena dirvožemyje, pūvančioje medienoje, samanose, visur ten, kur gali būti jų aukos. Aukas grybai pagauna kilpomis, kurių paviršius padengtas lipniomis gleivėmis. Patekę įkilpas ir prilipę prie jų nematodai būna apraizgomi kilpomis ir hifų tinklu.

Chlamidospora (gr. chlamys – apvalkalas, mantija, sporos – spora, sėkla) yra storasienė spora, susidariusi iš hifų ląstelių ir skirta praleisti nepalankų augimui periodą. Chlamidosporos vykdo dvi funkcijas: 1) išsiplatinimo funkciją (atsipalaidavusios chlamidosporos išnešioja vėjas ar vandens srovės); ir 2) išsisaugojimo nepalankiomis sąlygomis funkciją (išsekus substrato mitybinėms medžiagoms ar substratui išdžiūvus bei sušalus žiemą). Kadangi chlamidosporos turi daug atsarginių medžiagų, todėl jos yra atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms, gali peržiemoti ir likti gyvybingomis ilgą laiko tarpą, net iki 20 metų.