Mokymosi motyvacija

Mokymosi rezultatus ir sėkmę motyvacija sąlygoja dažniau, negu tai įsivaizduoja besimokantieji. Kuo daugiau domimasi tam tikra medžiaga, tuo lengviau ji išmokstama, taip pat atsimenama tai, kas išmokta. Todėl požiūris į tai, ko mokomasi, yra svarbesnis už bet kokius gerus norus. Kai dirbama noriai, dažniausiai pasiseka pasiekti tikslą, nes iš visų jėgų stengiamasi rasti kelią į sėkmę. Taip gali atsirasti motyvacija. Daugelis iš mūsų esame išgyvenę tokius laikotarpius, kai kruopščiai mokydamiesi negalėjome pakankamai greitai perprasti mokomojo dalyko, bet buvome labai įsigilinę į jį ir jautėme džiaugsmą. Motyvacija mus perkelia iš nuobodulio į susidomėjimą. Ji teikia mums energijos ir daro mūsų veiklą kryptingą. Motyvacija kartais lyginama su automobilio varikliu ir vairu. Veržlumas ir kryptingumas yra motyvacijos sąvokos centre. Tai plati sąvoka. Ji aprėpia keletą kitų terminų, kurie nusako įtaką mūsų elgesio veržlumui ir kryptingumui. Tai poreikiai, interesai, vertybės, pažiūros, siekiai ir polinkiai. Mūsų poreikiai ir siekimas juos patenkinti yra pirmasis motyvacijos šaltinis. Be to. mes einame tuo keliu, kurį mums parenka su tam tikra veikla ar reiškiniais susiję mūsų interesai, mūsų vertybės ir mūsų pažiūros. Mūsų elgesiui daro įtaką ir mūsų siekiai bei polinkiai. Be žmogaus poreikio pasiekti gerų rezultatų, laimėjimų nefunkcionuotų jokia ekonomika, mokyklinis išsimokslinimas smuktų iki mažų žingsnelių, o mokslas ir menas sustotų vietoje. Motyvacija veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje.; procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka motyvų kaitos pagrindu.