Suaugusiųjų mokymosi motyvacija

Kaita šiuolaikinėje visuomenėje yra visa apimanti. Ji pasireiškia mokslinių ir technologinių pokyčių skatinamais didėjančiais reikalavimais kompetencijoms, taip pat gausėjančių mokymosi galimybių pasiūla. Taip kuriama besimokanti visuomenė.

                      Tačiau žmogus tampa savimi mokydamasis kiekvieną gyvenimo akimirksnį. Mes bendraujama šeimoje, padedame kaimynams, paaiškiname kolegai, kaip vienus ar kitus dalykus būtų galima padaryti geriau. Mes nuolat mokome ir mokomės, sprendžiame, kas mums geriau ir kodėl šiems dalykams skiriame papildomą dėmesį. Suaugęs žmogus mokosi nuolat: mokosi būti savimi, sutuoktiniu, tėvu ar motina, dirbančiuoju. Dažnai suaugusiems net sunku įvardinti mokymusi, ką jie daro: manoma, tai yra natūrali raida, neišvengiamas gyvenimo kelias. Suaugusieji taip pat dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, siekdami geriau suprasti aplinkinį pasaulį, būti pripažinti darbe, jie naudojasi neformalioje švietimo paslaugomis. Taip pat vis daugiau suaugusiųjų siekia vidurinio ar aukštojo išsilavinimo, t.y. mokosi formaliojo švietimo sistemoje. Mokymosi priežasčių yra kelios, tačiau visais atvejais mokymasis yra efektyvesnis tada, kai susijęs su kiekvieno žmogaus esminiais tikslais, kai mokydamasis žmogus geriau pažįsta save, labiau savimi pasitiki ir save gerbia.

Darbo tikslas – išsiaiškinti suaugusių mokymosi motyvaciją.     Darbo objektas - suaugusių mokymasis.     Darbo uždaviniai:     1. Apibendrinti suaugusiųjų mokymosi sampratą.     2. Išskirti pagrindinius suaugusiųjų mokymosi motyvus ir tikslus.     3. Apžvelgti atliktų tyrimų, apie suaugusių mokymosi motyvaciją, rezultatus.     Darbo metodika: mokslinės literatūros analizė bei EBSCO duomenų bazė.