Rekreacijos miške planavimo konspektas

1. Bendrieji metodiniai rekreacinių gamtos išteklių tyrimo klausimai.Rekreacinių išteklių tyrimas - tai sudėtingas mokslinio pažinimo procesas, apimantis daugelį pažinimo krypčių bei aspektų. Rekr išteklių tyrimo kryptys: bionominė, psichonominė, socionominė, ergonominė, ekonominė. Bionominė t kr apima biologinį aplinkos tinkamumo rekreacijai įvertinimą pagal biotinį (nustatomas biotos pažeidimo laipsnis, rekreacinis teritorijos talpumas, įvertinamas biotos atsparumas rekreaciniam naudojimui pagal bioekologinius normatyvus) ir higieninį (atliekama teritorijos atsparumo taršai analizė, apskaičiuojamas leistinas rekreacinis talpumas pagal higieninius normatyvus) kriterijus. Psichonominė t kr apima rekreacinės aplinkos psichologinio tinkamumo, emocinio priimtinumo nustatymą pagal percepcinį (analizuojamos ir įvertinamos kraštovaizdžio apžvalgos sąlygos: išskiriamos regyklos, apžvalgos kampai, dominantai); informacinį (nustatomas aplinkos informacinis potencialas) ir estetinį (yra ~100 kraštovaizdžio grožio vertinimo metodikų) kriterijus. Socionominė t kr apima planuojamos teritorijos sociologinio tinkamumo nustatymą pagal etnogeninį (analizuojamas socialinės erdvinės aplinkos struktūrinis potencialas) ir etninį (analizuojama socialinę aplinkos kokybė) kriterijus. Ergonominė t kr apima planuojamos teritorijos fizinio tinkamumo rekreacijai nustatymą pagal technologinį (analizuojamas vidinis rekreacinių išteklių tinkamumas) ir situacinį (analizuojamas išorinis rekreacinių išteklių tinkamumas) kriterijus. Ekonominė t kr apima planuojamos teritorijos ūkinio tinkamumo nustatymą, jos rekreacinio įsisavinimo ekonomiškumą pagal produkcinį arba išlaidinį (kiek žm sutinka išleisti pinigų tam tikram rekreaciniam poreikiui patenkinti per laiko vienetą) kriterijus. Rekr išteklių tyrimo aspektai: patogumo, patikimumo bei talpumo analizė. Visų šių tyrimų rezultatas – antropoekologinis tinkamumas.

2. Rekreacijos teritorinio organizavimo sistemos samprata.Pirmoje perspektyvinėje sovietinio lygio rekreacijos schemoje (1986) b išskirtos 4 rekr sritys, numatyta formuoti 13 rekr rajonų ir 54 rekr vietoves. Pirmoje „LT nacionalinėje turizmo plėtojimo programoje“ (1993) b numatyta formuoti 19 turistinių - rekr arealų, suskirstytų į 3 rangus: tarptautinį, respublikinį ir regioninį. Dabartinė rekreacinių teritorijų sistema įteisinta „LR teritorijos bendrajame plane“ (2002). Jame numatyta formuoti 40 rekreacinių arealų, suskirstytų į tris lygius: 1. aukščiausią (nacionalinės reikšmės rekr sistemos); 2. vidutinį (regioninės reikšmės rekr sistemos); 3. žemiausią (lokalinės reikšmės rekreacinės sistemos bei pavieniai rekr objektai). Pagal rekreacinių išteklių potencialą šie arealai suskirstyti į 5 kategorijas: labai didelio, didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo. Numatyti 3 valstybinio rekreacijos plėtros rėmimo lygiai. Rekreaciniams arealams numatyta po 1-3 plėtros specializacijas iš keturių, įteisintų bendrajame plane: bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo. Visas šis teritorinis suskirstymas pagrįstas analize: ▪gamtinės aplinkos išteklių turtingumo; ▪kultūros paveldo turtingumo; ▪esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio; ▪vietos gyventojų ekonominių galimybių; ▪aplinkos sveikumo; ▪aplinkos ekologinio atsparumo; ▪socialinės aplinkos saugumo; ▪rekreacinių paslaugų tradicijų.Rekr teritorijų planai realizuojami reglamentuojant šiais dokumentais: ▪strateginio planavimo (jų rekreacijos ir turizmo vystymo nuostatomis); ▪bendrojo planavimo (sprendimais, susijusiais su rekreacijos ir turizmo organizavimu); ▪turizmo ir rekreacijos schemomis ir kt specialiaisiais planais (projektais); ▪kitų rūšių specialiojo planav dokumentais (sprendimais, susijusiais su rekreacijos ir turizmo organizavimu); ▪rekreacinių žemės sklypų detaliaisiais planais.„Rekreacinės infrastruktūros plėtros 2010-2013 m. miškuose programos nuostatuose“ nurodyta, kad planavimo sistemos sėkmę užtikrina: suderinamumo, abipusės įtakos ir subsidiarumo principai.