Kauno arkikatedros altoriaus meninių ypatybių analizė

Altorius – vienintelis išlikęs katedros medinio baroko kūrinys. Čia architektūra, tapyba ir skulptūra kartu su tekstu sudaro harmoningą vienovę. Interjeras toks, kokį matome šiandien išvaizdą įgavo 18 a. pab. Tuo metu ne tik arkikatedroje, bet ir kitose bažnyčiose buvo pereinama nuo medžio prie plytų, stiuko. Siekta modernumo, o taip pat mediniai altoriai kėlė gaisro pavojų. Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius tokio likimo išvengė, mat tuo metu jam jau buvo šimtas metų.

Bendrieji barokinės dailės bruožai – dinamika, puošnumas, dramatiškumas, sudėtingi perspektyviniai efektai ypač vertintas sudėtingumo pradas. Tikslas buvo sukrėsti, sujaudinti žiūrovą, norėta pažadinti stebėtojo religingumą, mistinius išgyvenimus, sukelti pagarbą. Baroke mėgstamos kreivos linijos, ryškūs spalvų ir šviesų kontrastai, daug dėmesio skirta simboliams ir alegorijoms. Ypač populiari įvairiausių apoteozių tema (aukštinimas, šlovinimas, sudievinimas). Tokius meninius bruožus galime matyti ir šiame altoriuje.