Zapyškio miestelio urbanistinė raida

Zapyškis yra nedidelis miestelis, įsikūręs kairiajame Nemuno krante bei priklausantis Kauno rajono savivaldybei. 2011 metų duomenimis, jame gyvena 264 gyventojai.[1] Viena pagrindinių arterijų miestelyje yra 140 kelias, dar vadinamas Šakių plentu, todėl visi važiuojantys į šią suvalkijos dalį pravažiuoja Zapyškį, kuris atkreipia dėmesį Nemuno parkantėje stovinčia, viena geriausiai išlikusių Lietuvoje, gotikine šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Miestelio pavadinimas kilo iš didikų giminės - Sapiegų šeimos vardo. Būtent Jonas Sapiega iš LDK kunigaikščio Aleksandro gavo valdyti žemių plotus Užnemunyje, šalia Dievogalos upelio, kur vėliau ir įsikūrė Zapyškis. Miestelis pradėtas kurti prie vieškelio, šalia Nemuno.[2] Pasirinkta strategiškai (vieškelis suteikė susisiekimą su kitomis apylinkėmis, kaimais, įgalino mainų galimybę) ir gamtiškai patogi vieta šalia upės, pradėti kurtis gyvenvietei. Manoma, kad Zapyškio, kaip miestelio augimą, labiausiai įtakojo savo reikšmę turėjęs Kauno – Virbalio prekybos ir pašto kelias, o 1677 metais čia jau buvo mokykla.[3]

Sapiegų valdymo laikotarpis pridėjo nuo 1502, kada Jonas Sapiega tapo teisėtu žemės savininku ir tęsėsi iki 1585 metų, kuomet žemė buvo perduota valdyti kunigaikščiui Grigaliui Masalskiui. Zapyškį valdant Povilui Sapiegai, 1566 – 1578 metais šalia Nemuno pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Jos išlaikymui, klebonui skirti šeši valakai žemės.[4] Galima daryti prielaida, jog miestelis sparčiai plėtėsi ir augo, jei po šešių dešimtmečių iškilo poreikis pasistatyti bažnyčią.

Bėgant amžiams keitėsi miestelio pavadinimas, savotiškai atspindintis istorines jo raidos aplinkybes. Iš pradžių vadintas Panemunės dvaru (1501 m.), nuo 1578 – ųjų – Sapieszyszki, nuo XX a. pradžios vadintas Sapiežiškiais ir tik 1911 metais gavo dabartinį pavadinimą.[5]

XVIII a. pabaigoje iširus Abiejų tautų respublikai, Zapyškis kartu su visa Užnemune atiteko Prūsijai. Valstybinė siena ėjo ties Nemuno viduriu, o Zapyškis tapo pasienio miesteliu tarp Prūsijos ir Rusijos. Bėgant nuo ėmimo į rekrūtus vyko migracija iš vienos Nemuno pusės į kitą. Zapyškis kartu dar su dešimčia miestų, priklausęs Marijampolės apskričiai. Tuo laikmečiu Zapyškyje buvo priskaičiuota 107 gyventojai. Napoleonui kariaujant su Prūsija ir Rusija, 1807 metais pasirašyta Tilžės sutartis, kurios metu sudaryta nuo Prancūzijos priklausoma vasalinė Varšuvos karalystė (kunigaikštystė), savo teritorija siekusi Nemuną, todėl susiklosčiums tokioms istorinėms aplinkybėms, Zapyškis pateko į šios karalystės administracinį – teritorinį skirstymą.[6]

Varšuvos kunigaikštystėje, taipogi ir Užnemunėje įsigalėjo Napoleono kodeksas, panaikinęs baudžiavą. Tai leido pasikeisti valstiečių padėčiai, kurie pradėjo našiau ūkininkauti ir skristytis į vienkiemius. Baudžiavos panaikinimas ir valstiečių gyvenimo sąlygų pagerėjimas nulėmė socialinę ir kultūrinę pažangą, todėl Užnemunės regionas, kuriame ir buvo Zapyškis, pradėjo išsiskirti iš kitų.[7]

Pasibaigus Napoleono karams su Rusija ir Prūsija, miestelis atiteko Rusijos imperijai.

[1] Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m. [žiūrėta 2014 m. gegužės 2 d. ]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Zapy%C5%A1kis>.

[2] Vaičius, Antanas. Sapiegos ir Zapyškis. In: Naujos tėviškės žinios, 2006, balandžio 25 d., p. 5.

[3] Babilas, Dainius. Zapyškio istorija [žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zapyskis.lt/main.php?id=206&lang=1>.

[4] Vaičius, Antanas, op. cit., p. 5.

[5] Vaičius, Antanas, op. cit., p. 5.

[6] Zizas, Rimantas. Žvilgsnis į Zapyškio apylinkių istoriją. In: Naujos tėviškės žinios, 2008, sausio 17 d., p. 3.

[7] Ibid, p. 3.