Kultūros paveldo apsauga ginkluoto konflikto metu

Darbo aktualumas. Stabili ir harmoninga šiuolaikinės civilizacijos raida glaudžiai siejasi su kultūros ir kultūros paveldo išsaugojimo klausimais. Esama situacija tarptautinėje bendrijoje turi akivaizdžius visapusiškos krizės požymis, turinčius tendenciją plėstis. Krizės požymiai, būdingi moderniajai civilizacijai ir pasireiškiantys regioninėse ir globaliniuose konfliktuose ir karuose, pasaulinės ekonomikos ir ekologijos, švietimo ir ugdymo, mokslo ir meno problemose, tiesiogiai liečia ir kultūros sferą. Iš kitos pusės, kultūros paveldo tyrinėjimai leidžia geriau pažinti žmogų (kuris yra kaip to paveldo kūrėjas, taip ir jo griovėjas), suprasti jo raidos principus ir kartu suvokti kultūros ypatumus, jo išsaugojimo būtinumą.

Šio darbo tikslas – atskleisti kultūros paveldo apsaugos ginkluoto konflikto metu esminius aspektus

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti kultūros paveldo sampratą
2. Nustatyti ir išnagrinėti kultūros paveldo apsaugą ginkluoto konflikto metu teisinį reglamentavimą tarptautinėje ir Lietuvos teisėje
3. Identifikuoti kultūros paveldo apsaugos ginkluoto konflikto metu taikymo praktikoje aspektus

Darbo šaltiniai – Lietuvos ir užsienio autorių rašyta mokslinė literatūra, tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai, ICTY teismo bylos.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 dėstomos dalys, išvados. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama kultūros paveldo samprata, nustatomi esminiai jos elementai ir kriterijai. Antroje darbo dalyje analizuojamas kultūros paveldo apsaugos ginkluoto konflikto metu teisinis reguliavimas. Trečioje darbo dalyje identifikuojami Hagos konvencijos principų taikymo praktikoje aspektai. Darbo pabaigoje pristatytos apibendrinančios išvados.