Gotikos paveldas

Gotikos menas susiformavo XII a. Prancūzijoje. XIII-XV a. jis plito visų pirma tose Europos šalyse, kur feodalizmo sąlygomis svarbiausiais ekonominiais, politiniais ir kultūriniais centrais tapo miestai, išsikovoję savivaldą, kur kūrybinė veikla iš vienuolynų perėjo į pasauliečių, cechų amatininkų rankas. Stiprėjant valstybių ekonominiams ir kultūriniams ryšiams, gotikos menas paplito ir tose Europos šalyse, kur buvo ir kitokios visuomeninės sąlygos: jis pasiekė lietuvių ir jų kaimynų – prūsų, Mozūrų, latvių, estų, vakarų baltarusių ir ukrainiečių žemes.Religija vis dar buvo pagrindinė pasaulėžiūros forma, todėl gotikos menui didelę įtaką turėjo katalikų bažnyčia, kuri, anot F. Engelso, buvo aukščiausias ,,feodalinės santvarkos apibendrinimas ir sankcionavimas". Pagyvėjęs miestų ekonominis gyvenimas skatino veikti, o skvarbus žmogaus protas ieškojo to, kas nauja. Universitetuose brendo kritinė mintis, plito disputai, erezijos, kurios stiprino bažnyčios įtaką. Gotikos mene susipynė religiniai įsitikinimai, laisvos mintys, stiprėjantis racionalus pradas ir realistinės tendencijos.Gotika labiausiai reiškėsi architektūroje. Buvo statomos gotikinės miestų katedros, rotušės, prekybiniai pastatai, kelių aukštų gyvenamieji namai. Statyta iš tašyto akmens, o kur jo nebuvo – iš plytų. Gotikos meistrai iš tašyto akmens sukūrė naują karkasinių konstrukcijų ir dekoro sistemą. Nuo XII a. Vakarų Europoje plitusi gotikinė architektūra ilgai negalėjo įsikeroti stambiausioje Rytų Europos valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dar ne galutinai konsoliduotos, žiaurių karų nualintos, daugeliu požiūrių izoliuotos nuo vakarų šalių kultūros ir civilizacijos Lietuvos valstybės svarbiausias tikslas buvo bet kuria kaina išlikti. Todėl iki pat XIV a. antrosios pusės pagrindiniai monumentalūs pastatai buvo mūrinės pilys. Jų architektūra – utilitari, su pavieniais romaninio ir gotikos stilių bruožais. Seniausias, XIV – XVI amžiais Lietuvoje paplitęs architektūros stilius buvo gotika. Gotikos epocha – Lietuvos įsiliejimo į Europą laikotarpis. Gotikos pradžia Lietuvoje sutapo su pagrindinės viduramžių Europos mentaliteto sudedamosios dalies – katalikybės įvedimu. Su katalikybe atsivėrė materialiosios ir dvasinės Vakarų kultūros plitimo į Lietuvą keliai.Brangiai kainavo tiek išlaikyti iš svetur samdytus meistrus, tiek įgyti ir apdoroti reikiamas medžiagas. Savųjų menininkų išugdymas pareikalavo dar daugiau išlaidų. Nepaisant to, jai nuo XIV a. pabaigos Lietuvoje pasireiškė akivaizdūs gotikos įdiegimo požymiai, anksčiau naudojamus paskirus jos elementus sulieję į vieną meninio stiliaus visumą.