Žodžių junginių sintaksė Antano Baranausko poemoje "Anykščių šilelis"

Savarankiškų žodžių formos, susijusios sintaksiniais ryšiais, sudaro žodžių junginius. Žodžių junginių sintaksė yra iš sintaksės dalyko sudedamųjų dalių. Sintaksė apima žodžių junginius, ryšius tarp žodžių junginį sudarančių narių. Žodžių junginių sintaksė yra labiausiai išplėtota sintaksės šaka todėl, kad buvo pradėta daug anksčiau plėtota nei sakinio sintaksė.

Šiuo metu kalbotyroje daugiau tiriama dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, o senųjų raštų sintaksės tyrimų nėra daug. Dėl šios situacijos pasirinktas darbo objektas yra XIX a. senuosiuose raštuose (1858–1859-ųjų metų A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“) vartojami žodžių junginiai. Jų klasifikavimo kriterijai yra tikslūs, o tyrimo eiga remiasi darbo struktūra. Darbo hipotezė – dabartinės žodžių junginių sintaksės pagrindą sudaro žodžių junginių sintaksė senuosiuose raštuose.

Darbo tikslas – A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ žodžių junginius išnagrinėti pagal vartosenos ypatumus, reikšmę ir morfologinę struktūrą. Siekiant tikslo iškeliami šie uždaviniai:

1) aptarti žodžių junginių sampratą lietuvių kalbotyroje;

2) suskirstyti išrinktus žodžių junginius pagal pasirinktą darbo struktūrą;

3) apžvelgti tiriamąją medžiagą pagal morfologinę struktūrą;

4) apibūdinti tiriamąją medžiagą reikšmės požiūriu;

5) išsiaiškinti žodžių junginių vartojimo tendencijas ir jų dažnumą.

Lietuvių kalbotyroje žodžių junginių sintaksė yra plačiai nagrinėta. Šia tema daugiausiai kalbama V. Labučio, B. Kalinausko, J. Balkevičiaus veikaluose. Šis bakalauro darbas – tai yra vienas iš darbų, kur yra tyrinėjami žodžių junginiai iš XIX a. grožinio teksto.

Šio darbo medžiaga ir išvados gali būti naudingos rašant panašaus pobūdžio darbus. Darbe yra plačiai analizuojama žodžių junginių sintaksė, tad šis darbas yra naudingas sintaksės plėtrai, stilistikos bei morfologijos tyrimams.

Darbo medžiaga – iš A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ išrinkta 692 žodžių junginiai: būdvardiniai junginiai (išrinkta 8 pavyzdžiai), daiktavardiniai junginiai (rasta daugiau nei 328), veiksmažodiniai junginiai (356 atvejai) skaitvardinių nerasta ir prieveiksminiai (aptikta 5 atvejai).

Išrinkti pavyzdžiai susisteminti pagal tai, koks yra priklausomasis žodžių jungimo dėmuo ir kuo išreikštas žodžių junginio pagrindinis dėmuo.

Darbo tema tiriama naudojant aprašomąjį ir statistinį metodus.

Darbo tikslas ir uždaviniai turėjo įtakos jo struktūrai. Darbo pradžioje yra atskirai aptariama žodžių junginių sintaksė šių dienų kalbotyroje. Detaliai analizuojama atitinkamų žodžių junginių raiška, reikšmė, struktūra, sintaksiniai ryšiai bei stilistinis vaidmuo. Darbas baigiamas išvadomis, literatūros sąrašu bei priedais (1 priedas – daiktavardinių junginių klasifikacija, 2 priedas – veiksmažodinių junginių klasifikacija, 3 priedas – būdvardinių junginių klasifikacija, 4 priedas – prieveiksminių junginių klasifikacija).