Transakcinės ir transformacinės lyderystės raiška Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijose

Temos aktualumas. Vietos savivaldos institucijos Lietuvoje veikia itin sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis ekonominėmis, politinėmis ir socialinėmis sąlygomis, kuriose yra būtina ieškoti naujų ir inovatyvių priemonių veiklos efektyvumo didinimui. Prisitaikymas prie nuolat kintančių rinkos sąlygų viešojo sektoriaus organizacijoms tampa dideliu iššūkiu, kur vienu svarbiausių organizacijos sėkmės garantu tampa žmogiškųjų išteklių valdymas, vadovo ir darbuotojų santykių apibrėžtumas.

Daugelis organizacijų vadovų, siekdami įgyti bei išlaikyti darbuotojų pasitikėjimą, ir toliau naudoja tradicinius vadovavimo modelius, kurie dažnai yra neveiksmingi ir neefeketyvūs (Stead, Stead, 2003). Pasak P. Maritz (2010, p. 1), nustatyta, kad pasitikėjimas organizacijų lyderiais yra itin žemas, nes tik 25 proc. visų darbuotojų pasitiki savo vadovų veiksmais ir priimamais sprendimais. Taigi tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas – vienas didžiausių iššūkių kiekvienam vietos savivaldos institucijos vadovui – lyderiui, nuo kurio pasirinkto lyderystės stiliaus priklauso psichologinis kolektyvo klimatas, personalo atsiskleidimas kūrybiškai veikti, vidinio potencialo sklaida, darbo efektyvumas, veiksmingumas, rezultatyvumas. Kitaip tariant, pasak T. Workman ir kt. (2012, p. 313), lyderis turi būti stipri asmenybė, kuris būtų darbuotojų įkvėpimo šaltinis, kuris pasižymėtų tokiomis savybėmis: pasitikėjimas savimi, įžvalga, kolegiškumas, atidumas, ambicingumas bei atsidavimas darbui.

Vietos savivaldos institucijose Lietuvoje galima sutikti transakcinio ir transformacinio pobūdžio vadovų apraiškų. Transakcinio tipo lyderiams paprastai nėra svarbūs ryšiai su darbuotojais, jie nesutelkia dėmesio į darbuotojų asmeninį tobulėjimą. Šio tipo lyderis stengiasi paveikti darbuotojus, apeliuodamas į jų asmeninius interesus, kurių tenkinimas tampa atlygiu už jų darbą ar paklusnumą (Lipinskienė, 2012, p. 54). Tačiau vadovavimo tyrimai rodo, kad žymiai sėkmingesnę veiklą vystyti sekasi ne vieno charizmatiško lyderio vedamoms organizacijoms, o toms, kurių lyderių vadovavimo stiliai orientuoti į koletyviškumą ir bendradarbiavimą su visos komandos nariais (Vries, 2008, p. 3). Todėl čia susiduriama su transformacinio tipo lyderiais, kurių tikslas yra ne paaiškinti ar parodyti būdus, kaip darbuotojai turi pasiekti tikslų, bet motyvuoti juos pakilti aukščiau asmeninių interesų. Transformaciniai (pokyčių siekiantys) lyderiai skatina darbuotojus, ragindami juos keisti požiūrį į save ir savo darbą (Lipinskienė, 2012, p. 54).

Transakcinės ir transformacinės lyderystės raiškai vietos savivaldos institucijose turėtų būti skiriamas itin didelis dėmesys, kadangi viešajame sektoriuje pasireikšti lyderiui yra pakankamai sudėtinga. Pasak E. Butkevičienės ir kt. (2009, p. 43), dažnai viešasis sektorius remiasi tik teisine baze, tad griežtai reglamentuojamas darbo ir pareigų pobūdis palieka mažą terpę vadovui – lyderiui valdyti personalą remiantis šiuolaikinėmis lyderystės koncepcijomis. Lyderystės sampratoje galima aptikti tik naujosios viešosios tarnybos principus, kuriuose dažniausiai minimos savybės iš esmės atspindi šiuolaikinio lyderio savybes: atsakingumą, draugiškumą, darbštumą, komunikabilumą, tolerantiškumą ir kompetenciją.

Temos naujumas. Iki šiol Lietuvoje beveik nėra teorinių studijų ir empirinių tyrimų, kurie leistų suprasti ir taikyti transakcinės ir transformacinės lyderystės konceptą viešajame sektoriuje, kas neabejotinai komplikuoja reiškinio analizę. Žymiausi užsienio autoriai, nagrinėję transakcinės ir transformacinės lyderystės raišką: M. N. Alsarayreh ir kt. (2014), B. M. Bass ir kt. (2006), C. Caldwell ir kt. (2012), G. Currie ir kt. (2005), A. Endriulaitienė ir kt. (2012), J. H. Humphrey (2002), Z. Jamaludin (2011) analizavo transakcinę ir transformacinę lyderystę; N. Bristow ir kt. (2005), W. Byham ir kt. (2002) analizavo pagrindines lyderių savybes; G. Yukl (2006), J. Gonos ir kt. (2013), K. L. Mallia ir kt. (2013), E. Redick ir kt. (2014), W. A. Reid (2001), G. Southworth (2010), V. Šilingienė (2011), J. Thepot (2008) analizavo lyderystės sampratą; M. Vries (2008), T. Workman ir kt. analizavo lyderystės ir vadovavimo sąsajas.

Tyrimo problema. Nepaisant išsamių tyrimų trūkumo daugelio mokslininkų požiūriu transformacinės ir transakcinės lyderystės stilių teorijos turėtų tapti universaliomis, kadangi šie lyderystės modeliai gali būti efektyviai taikomi ne tik visose įmonėse, tačiau ir viešojo sektoriaus organizacijose. Anksčiau išskirti vietos savivaldos institucijų vadovų transakcinės ir transformacinės lyderystės raiškos ir jos barjerų aspektai sudaro šio magistrinio darbo mokslinės problemos esmę, kuri gali būti atskleidžiama trimis tyrimo klausimais: 1) Kokio tipo lyderiai (transakcinio ar transformacinio) vyrauja vietos savivaldos institucijose? 2) Kaip reiškiasi vadovų transakcinė ir transformacinė lyderystė vykdant pokyčius vietos savivaldos institucijose? 3) Kokie barjerai kyla vadovų transakcinės ir tansformacinės lyderystės raiškai vykdant pokyčius vietos savivaldos institucijose? 4) Kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti vystoma transakcinė ir transformacinė lyderystė vietos savivaldos institucijose.

Tyrimo objektas – transakcinė ir transformacinė lyderystė.

Tyrimo tikslas – identifikuoti transakcinės ir transformacinės lyderystės raiškos aspektus Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijose.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti pagrindinių vadovų lyderių savybių raiškos tendencijas Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijose.
2. Nustatyti pagrindines vadovavimo ir lyderystės sąsajas Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijose.
3. Nustatyti, kaip reiškiasi vadovų transakcinė ir transformacinė lyderystė vykdant pokyčius vietos savivaldos institucijose.

Tyrimo hipotezė - Šiaurės vietos savivaldos institucijų vadovai pasižymi transakcinės lyderystės savybėmis.

Tyrimo metodologija. Siekiant ištirti transakcinės ir transformacinės lyderystės raišką Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijose buvo atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizė. Tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Magistro darbe buvo taikyti tokie metodai:

• Mokslinės literatūros sisteminė ir palyginamoji analizė;
• Apklausa raštu (anketavimas);
• Statistinių duomenų analizė.

Rezultatų teorinis ir praktinis reikšmingumas. Tikimasi, jog šis darbas papildys teorinį bei praktinį transakcinės ir transformacinės lyderystės suvokimą ir reiškinio tyrimų lauką. Darbo pabaigoje pateiktos rekomendacijos Šiaurės Lietuvos vietos savivaldos institucijų vadovams, kokius veiksnius reikėtų užtikrinti ir stiprinti institucijose, siekiant išlaikyti ir ugdyti sėkmingus vietos savivaldos institucijų lyderius.