Raseinių savivaldybės turistinio patrauklumo vertinimas ir jo stiprinimo projektas

Turistinės vietovės išskirtinumas pastaraisiais dešimtmečiais tapo ypatingai svarbus, nes būtent jis formuoja nacionalinį ar regiono įvaizdį. Analizuojant didžiausias turistines traukos vietoves ir jų panaudojimo prioritetus, reikėtų atkreipti dėmesį į turizmo vietovės konkurencingumą, t.y. ar vietovė išsiskiria iš kitų turizmo vietovių? ar vietovė pasižymi stipriu įvaizdžiu? ar sugeba pritraukti daugiau turistų?

Paprastai laikoma, kad turistinė traukos vietovė yra vieta, kurioje atostogaujama ir kurioje turistui yra galimybė pasinaudoti įvairiomis atrakcijomis ir paslaugomis. Turistinės vietovės kaip klasteriai gali atsirasti natūraliai, tačiau tam, kad būtų pasiektas didžiausias efektyvumas, turistinės vietovės turėtų būti vystomos. Plėtrai įtaką gali daryti tokie veiksniai kaip strateginis planavimas, valdžios institucijų parama, investicijos į infrastruktūrą, marketingo priemonės ir pan. Turistinių vietovių bendradarbiavimo poreikį lemia lankytinų objektų, paslaugų, susisiekimo, informacijos ir reklamos tarpusavio priklausomybė.

Daugelis šalių, kartu ir Lietuva, neturinčių resursų pramonės plėtrai, palankių sąlygų industrinei žemdirbystei, svarbia ūkio šaka yra išskyrę įvairiomis formomis plėtojamą turizmą. Tai sparčiai vystoma, moderni ūkio šaka, geriau nei daugelis kitų ekonomikos sričių suderinama su darnios plėtros reikalavimais. Raseinių rajono savivaldybė turi nemažą turizmo išteklių potencialą. Tai kultūrinis, piligriminis, vandens ir kaimo turizmas. Šios turizmo kryptys išskiriamos todėl, kad, remiantis atliktais tyrimais, joms vystyti yra palankiausios sąlygos: kultūriniam turizmui – kultūrinių išteklių gausa; piligriminiam turizmui – Šiluvos miestelio išskirtinumas; vandens turizmui – Dubysos upė; kaimo turizmui – rajono kraštovaizdis, gamtinės sąlygos, tradicijų, amatų atgaivinimas.

Tyrimo objektas – Raseinių savivaldybės turistinio patrauklumo vertinimas.

Darbo tikslas – išanalizuoti esamą turistinio patrauklumo situaciją Raseinių savivaldybėje ir pateikti jo stiprinimo projektą.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti atlikto empirinio tyrimo rezultatus.
2. Pristatyti potencialias turizmo kryptis, tinkamiausias vystyti savivaldybėje.
3. Įvardyti problemas, trukdančias vystyti kultūrinį, piligriminį, vandens ir kaimo turizmą Raseinių rajone.

Tyrimo metodai. Darbe buvo naudojamos dvi metodų rūšys: teoriniai ir empiriniai metodai. Buvo naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, palyginimo, indukcijos, analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo ir apibendrinimo metodai. Teorinėje dalyje buvo analizuojama ir lyginama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai, nuomonės. Teorijai patikrinti buvo naudojamas empyrinis tyrimo metodas. Gauti kokybiniai duomenys buvo susisteminti. Susisteminus duomenis buvo atlikta duomenų analizė, sintezė bei apibendrinimas. Duomenų atspindėjimui buvo naudojamas grafinis vaizdavimas.