Inovacijos projektavimo ekonominis vertinimas
Ištrauka
Elektros energijos poreikiai pasaulyje nuolat didėja, elektros naudojimas pasižymi paprastumu ir universalumu. Be to, nuo elektros energijos ūkio priklauso kitų ūkio šakų vystymasis. Senkant energetinių šaltinių, tokių kaip dujos, anglis ir nafta, ištekliams, pasaulio energetikos ateitis yra atsinaujinančiuose energetikos šaltiniuose, tokiuose kaip saulė, vėjas ir vanduo.
Poreikį skatinti energijos gamybą panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius nustatė Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje. Kadangi hidroenergijos potencialas didele dalimi jau yra išnaudotas, vėjo energijos (kartu ir saulės energijos), o ypač jūros vėjo, panaudojimo potencialas yra didelis. Pirmenybė teikiama jūros zonoms, nes vėjo elektrinių statybai sausumoje yra taikomi įvairūs apribojimai. Galimybes statyti naujas vėjo elektrines sausumoje taip pat riboja mažesnis vėjo efektyvumas, vis didėjantis laisvų plotų trūkumas ir konfliktai, kylantys susiduriant gretimų sklypų naudotojų interesams. Naujausios technologijos ir sėkminga jau veikiančių jūros vėjo elektrinių parkų Danijoje, Didţiojoje Britanijoje ir Vokietijoje patirtis, rodo didelę jūros vėjo energijos rinkos perspektyvą. Vėjo energetika Europoje jau aktyviai yra plėtojama daugiau nei 10 metų. Elektros energija, pagaminta elektrinėse perdavimo ir paskirstymo tinklais perduodama vartotojams.
Šiame darbe projektuojama 300 MW vėjo elektrinių parko elektrinė dalis, kuri nuo kranto yra 80 km.Vėjo energetikos plėtra numatyta Lietuvos pajūryje, kur vėjo energijos ištekliai yra didžiausi.Tačiau VE darbo efektyvumas ir pagaminamos energijos kiekis priklauso nuo vietovės, kurioje įrengtas VE parkas, sąlygų, todėl vienas pagrindinių vėjo energetikos plėtros etapų yra vėjo energijos išteklių pasiskirstymo įvertinimas parenkant vietas naujų VE parkų statybai.
Vėjo energetinis potencialas Baltijos jūroje valandomis per metus, kai vėjas pučia vidutiniu 10 m/s greičiu Šis energijos potencialas pasiskirsto netolygiai, tačiau nemaža dalis pasiekia Lietuvos pakrantes ir siekia apie 3500 valandų per metus, kai vėjo greitis – 10 m/s.
Didelės galios vėjo turbinos, nepriklausomai nuo to, ar jos pastatytos sausumoje, ar atviroje jūroje, dirba sujungtos su vietiniais elektros tinklais ir visą pagamintą elektros energiją atiduoda į juos. Elektros tinklai yra susiję su elektros energijos vartotojais, kuriems būtina užtikrinti tiekiamos elektros energijos kokybę, taigi kelia tam tikrų reikalavimų ir elektros energijos, gaunamos iš vėjo elektrinių, kokybės parametrams.
Turinys
- 1. INOVACIJOS CHARAKTERISTIKA3
- 2. INOVACIJOS KŪRIMO APLINKOS ANALIZĖ IR PROBLEMŲ ĮVARDIJIMAS4
- 3. PROJEKTAVIMO TIKSLO NUSTATYMAS IR STRATEGIJOS PARINKIMAS5
- 4. PROJEKTAVIMO IR JO VALDYMO PROCESŲ PLANAVIMAS5
- 5. PROJEKTAVIMO PROCESŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS6
- 6. IŠTEKLIŲ IR INVESTICIJŲ POREIKIO PLANAVIMAS9
- 7. INVESTICIJŲ ŠALTINIO PARINKIMAS IR KAINOS NUSTATYMAS10
- 8. INOVACIJOS EKONOMINIO NAUDINGUMO KOEFICIENTAS12
- 9. GRYNOJO PINIGŲ SRAUTO FORMAVIMAS PAGAL EKVIVALENTIŠKUMO KRITERIJŲ14
- 10. INVESTAVIMO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS17
- IŠVADOS20
- INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS22
Reziumė
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Sau 16, 2014
- Publikuotas
- 2013 m.
- Apimtis
- 23 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų