LR Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas

Iki Antrojo pasaulinio karo galiojusiose Lietuvos Respublikos Konstitucijose buvo numatyta, jog įstatymas, priešingas Konstitucijai, valstybėje galios neturi, todėl galima teigti, kad Lietuvos Respublikoje, jau tuo metu, buvo konstitucinių prielaidų, konstitucinei kontrolei atsirasti. Tačiau nei laikinosios, nei nuolatinės Konstitucijos, tokios funkcijos, kaip įstatymų atitikties Konstitucijai aiškinimo, teismams neskyrė, o ir konstitucinės kontrolės institucijos taip pat nebuvo[1].

Konstitucinio Teismo įkūrimą Lietuvoje sąlygojo tai, jog atgimimo laikotarpiu, atsirado būtinybė atkurti ne tik nepriklausomą Lietuvos Respubliką, bet ir įtvirtinti valstybėje demokratiją, kurios dėka, būtų garantuotas teisingumu pagrįstas pilietinės visuomenės egzistavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas veikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 metų spalio 25 dienos referendume, pagrindais. Šiuo pagrindu, 1993 metų vasario 3 dieną priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, o siekiant įgyvendinti konstitucines nuostatas, 1993 metų vasario ir kovo mėnesiais, Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė visus Konstitucinio Teismo teisėjus ir jo pirmininką. 1993 metų rugpjūčio 2 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė pranešimą, kad nuo rugpjūčio 2 dienos, pradedami oficialiai registruoti prašymai ištirti ar teisės aktai atitinka Konstituciją. Pirmasis viešas Konstitucinio Teismo posėdis įvyko 1993 metų rugsėjo 15 dieną, o nutarimas byloje buvo paskelbtas rugsėjo 17 dieną. Taip savo veiklą pradėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris įtvirtino naujos konstitucinės tradicijos pradžią Lietuvoje[2].

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas - tai savarankiškas ir nepriklausomas Teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vykdydamas jam numatytas funkcijas, privalo garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat, ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

Sprendžiant Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įkūrimo Lietuvoje klausimą, labiausiai buvo orientuojamasi į moderniąsias pokario Europos šalių Konstitucijas, kurias priėmus, buvo įkurti Vokietijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Austrijos Konstituciniai Teismai, Prancūzijos Konstitucinė Taryba. Tuo metu, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstituciniai Teismai jau veikė Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Akivaizdu tai, kad Konstituciniai Teismai buvo įkurti ten, kur anksčiau buvo įsigalėjęs autoritarinis režimas[3].

Tačiau net ir įsteigus, Lietuvoje, Konstitucinį Teismą, kuriuo norėta užtikrinti Konstitucijos viršenybę, jos sergėjimą ir teisingumo įgyvendinimą, vadovaujantis ja, kaip aukščiausią galią turinčiu teisės aktu, kyla daugybė diskusijų ir problemų, kurios kasmet tampa vis aktualesnėmis, na o būdai jas išspręsti vis dar neegzistuoja.

Temos aktualumas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas jau ne vienerius metus yra vienas iš aktualiausiai nagrinėjamų klausimų. Šį klausimą yra pakankamai plačiai nagrinėjęs buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, Dr. Juozas Žilys, savo moksliniuose darbuose ,,Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinėje sistemoje“, ,,Konstitucinis teismas valstybės valdžios organų sistemoje“. Profesorius, savo darbuose yra palietęs šiai dienai aktualiausias visuomenėje problemas, Konstitucinio Teismo tema.

Vis dažniau užduodamas klausimas, ar iš tiesų, Konstitucinis Teismas, yra teisminė institucija, o galbūt tai savotiška ,,ketvirtoji valdžia“, kurianti teisinę sąmonę valstybėje pagal savo nuožiūrą - juk tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus aiškinti Konstitucijos normas ir jas aiškina pagal savo įsitikinimus, o kitos valstybės valdžios institucijos neturi teisės kištis į Konstitucinio Teismo veiklą ir ginčyti jo priimamus sprendimus.

Dar vienas aktualus klausimas - Konstitucinio Teismo sprendimai, kurie yra privalomojo pobūdžio, tačiau vis dažniau pastebima, jog jie yra tiesiogiai nevykdomi jau kelerius metus ir yra akivaizdžiai ignoruojami, sukelia neigiamą požiūrį į teismų veiklą valstybėje, piktina visuomenę, bei sukelia diskusijas ar išties Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomojo pobūdžio ir jei taip, kodėl valstybės įstatymų leidžiamoji valdžia pati sau suteikia įgaliojimus priiminėti teisės aktus, tiesiogiai prieštaraujančius Konstituciją aiškinančio, Konstitucinio Teismo, doktrinai.

Iš čia, kyla dar vienas, pakankamai aktualus klausimas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo santykis su kitomis valstybės valdžios institucijomis – įstatymų leidžiamąja, vykdomąja valdžiomis bei kitais teismais.

Taigi pastebima, jog Konstitucinio Teismo statusas – yra aktuali problema, kuri apžvelgiama ir analizuojama tolimesniuose šio darbo skyriuose.

Darbo problema - Lyginamosios konstitucinės teisės moksle paplitusi nuomonė, jog Konstitucinio Teismo prigimtis yra dvilypė : Teismas turi ryškų aukščiausios valstybės valdžios institucijos bruožų, o taip pat - Konstitucinis teismas yra teisinė institucija ir veikia pagal teisminės valdžios dėsnius. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau visuomenėje paplitusi nuomonė, jog suteikti įgaliojimai Konstituciniam Teismui, leidžia suprasti, jog Konstitucinio Teismo kompetencijai nėra ribų, o suteikta teisė kontroliuoti valstybės valdžios institucijų veiklą, suteikia jam aukščiausios valstybės valdžios statusą. Taigi kyla problema – ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija, tiesiog nuo kitų teismų jį skiria ypatingi įgaliojimai, ar Teismas yra savotiška, nuo niekieno nepriklausoma ,,ketvirtoji valdžia“ ?

Konstitucinio Teismo priimamų sprendimų nevykdymas – dar viena aktuali problema. Pastaruoju metu, vis dažniau keliami į viešumą, apkaltos proceso tvarka pašalintų iš valstybės valdžios institucijų asmenų, atvejai. Būtent šie atvejai, leidžia suabejoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimamų sprendimų bei išvadų privalomumu, nes jų turinys yra akivaizdžiai ignoruojamas irvis dažniau tiesiogiai nevykdomas.

Iš čia kyla ir dar viena problema – Konstitucinio Teismo ir kitų valstybės valdžios institucijų santykis. Jei Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi, galima teigti, jog visos kitos institucijos, teismai, visi pareigūnai privalo laikytis Teismo sprendimų, tačiau galime patebėti, jog vis dažniau viešai skelbiamos situacijos, kuomet Konstitucinio Teismo priimti teisės aktai lieka nuošalyje, o valstybės valdžios institucijos veikia pagal savo nuožiūrą ir kuria savo teisingumą.

Darbo objektas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas.

Darbo tikslas – Atskleisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinį statusą, apželgiant Teismo išskirtinius bruožus, santykį su kitomis valdžios institucijomis, jam suteiktus įgaliojimus.

Darbo uždaviniai :

1) Aprašyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietą Lietuvos teismų sistemoje, patvirtinti arba paneigti, ar Konstitucinis Teismas yra ,,ketvirtoji valdžia“.

2) Aptarti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą taisykles.

3) Aptarti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, sprendimų ir išvadų paskelbimą, reikšmę, jų privalomumą.

4) Nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo santykį su kitomis valstybės valdžios institucijomis.

Darbo metodai ir priemonės - norminių teisės aktų, teisinių dokumentų, mokslinės literatūros analizė, naudojant analizės, teisinių dokumentų analizės, kontent – analizės ir lyginimo metodus.

Darbo struktūra – Darbas susideda iš įvado, 4 dalių ir išvadų ir rekomendacijų. Darbo pabaigoje yra pateikiami darbo rašymo metodai ir priemonės, bei naudotos literatūros sąrašas.

Studijų rezultatai :

1. Suvokti teisę kaip sistemą ir žinoti teisinių reiškinių tarpusavio sąsajas ir vidinius ryšius.
2. Įgyti socialinį individų elgesį ir socialinių institucijų veiklą tiriančių mokslų pagrindus ir gebėti juos taikyti profesinėje veikloje.
3. Mokėti parinkti ir vertinti teisės normas, reguliuojančias individų elgesį.
4. Žinoti teisėkūros procesą bei mokėti parengti ir pritaikyti norminius teisės aktus konkretiems teisiniams santykiams.
5. Suvokti viešojo administravimo sistemą, mokėti analizuoti valstybinių institucijų veiklos teisinius duomenis.
6. Gebėti analizuoti bei vertinti viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo būklę;

[1] Žilys J. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinėje sistemoje, Lietuvos Konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda.,- kolektyvinė monografija, Vilnius, 2007.

[2] Jan- Erik Lane ,,Konstitucija ir politikos teorija“, Naujasis lankas, Kaunas, 2003.

[3] Žilys J. Konstitucinis teismas valstybės valdžios organų sistemoje. // Jurisprudencija. – 2000, t. 17 (9); 79-87.