Konstitucinio Teismo teisinės padėties pagrindai

Dabartinė Lietuvos Konstitucija turi keletą esminių naujadarų, palyginti su kitomis, 1918 – 1938 ir 1990 metų Lietuvos valstybės konstitucijomis. Viena jų – speciali konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas. Anot profesoriaus M. Römerio teisinis konstitucinis režimas yra reikalingas tikrosios objektyvinės konstitucijos garantijos. Toji garantija – konstitucinio teismo institucija. Konstitucinio Teismo nuostatai įtvirtinti 102-107 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose. Konstitucinis Teismas – vienas svarbiausių valstybės organų , sprendžia ar įstatymai ir kiti seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, jis užtikrina konstitucinį teisingumą. Teismas savo darbą pradėjo 1993 metų pavasarį, kai buvo suformuotas, taigi tai nauja institucija Lietuvos Teisinėje sistemoje, todėl reikia siekti visapusiškai analizuoti ne tik doktrinines konstitucinės justicijos prielaidas, bet ir praktinės veiklos aspektus.
Konstitucinio Teismo įtaka vis didėja. Dar visai neseniai visuomenė su dideliu susidomėjimu stebėjo Konstitucinio Teismo posėdžių transliacijas per radiją ir televiziją, kai Seimui buvo pateikta išvada, jog Respublikos Prezidentas yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs prezidento priesaiką. Ši Seimui pateikta rekomendacinio pobūdžio išvada, nulėmė Seimo apsisprendimą nuo pareigų nušalinti prezidentą. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas paskelbęs Respublikos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka” piliečiui J.Borisovui negaliojančiu, taip pat parodo kokia didelė Teismo įtaka teisiniam, politiniam ir visuomeniniam valstybės gyvenimui.
Tikiuosi, jog nagrinėjant Konstitucinio Teismo teisinę padėtį šis darbas padės ir turės naudos ne tik man, nes šio Teismo įtaka, visuomenės susidomėjimas jo veikla ir ateityje didės.