Seimo nario konstitucinis statusas

“Seimo nario, kaip Tautos atstovo, statusas yra ypatingas” – tokį teiginį dažnai galima sutikti tiek doktrinoje, tiek Konstitucinio teismo praktikoje. Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo kitų piliečių ir kitų valstybės pareigūnų konstitucinio teisinio statuso. Šiame darbe ir pabandyta atskleisti kuo Seimo nario konstitucinis statusas yra toks ypatingas.
Konstitucijos V skirsnyje "Seimas" yra nustatyta Seimo sudėtis ir išrinkimo tvarka, įgaliojimų laikas, Seimo narių teisės ir pareigos, veiklos garantijos, įgaliojimų pasibaigimas, minima Seimo darbo tvarka ir struktūra. Visos šios normos yra susijusios su Seimo nario statusu ir šiame darbe bus daugiau ar mažiau aptariamos. Kadangi tyrimo objektas yra labai platus, daugiausiai dėmesio yra skirta išnagrinėti šiuos Seimo nario konstitucinio statuso elementus – Seimo nario įgaliojimų įgijimą, Seimo nario pareigas, teises, veiklos garantijas, Seimo nario įgaliojimų pasibaigimą. Taip pat apsiribojama tik konstitucinio statuso aptarimu - įstatyminis ar kitų teisės aktų reguliavimas aptariamas tų teisės aktų konstitucingumo aspektu, bei tada, kai tai padeda aiškiau suprasti Seimo nario konstitucinį statusą.
Konstitucinėje doktrinoje Seimo nario teisinį statusą yra išsamiai išnagrinėjęs E. Šileikis monografijoje “Seimo nario teisinis statusas” (1996 m.), taip pat aktualios problemos yra nagrinėjamos ir vėlesniuose E. Šileikio darbuose . Konstitucinio teismo nutarimai, ypač 2004 m. liepos 1 dienos nutarimas bei 2005 m. vasario 10 dienos sprendimas dėl šio nutarimo išaiškinimo, pasižymi gana plačiomis, išsamiomis motyvuojamosiomis dalimis, todėl šiame darbe jais irgi bus dažnai remiamasi. E. Šileikio darbai bei gausi Konstitucinio Teismo praktika yra pagrindiniai kursinio darbo šaltiniai. Kaip papildomi šaltiniai naudojami visuomenės informavimo pranešimai bei šiuo metu svarstomi teisės aktų projektai.
Seimo nario statusas šiuo metu yra aktuali tema, vertinant neseną tiek Konstitucinio teismo praktiką, tiek Seimo darbą, tiek visuomenės informavimo priemonių (kartu ir visuomenės) reakciją. Konstitucinio teismo pozicija Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar darbu, atlyginimo, seimo posėdžių lankymo, atostogų klausimais yra plačiai nagrinėjama žiniasklaidos, aktyviai svarstoma Seime. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti Seimo nario statusą, atkreipiant dėmesį į minėtus aktualius klausimus, pateikiant Konstitucinio Teismo poziciją, taip pat pasiūlymus kaip tuos klausimus išspręsti. Siekiant šio tikslo, naudojami, visų pirma, sisteminis, loginis tyrimo metodai, taip pat teleologinis, kalbinis, lyginamasis, istorinis tyrimo metodai.