Seimo nario teisinis statusas

Temos aktualumas. Turbūt niekas negalėtų paneigti, jog kone kasdien regime, girdime naujienas apie Seimo narių darbą, pasisakymus, nusižengimus ir kitokią veiklą, kurią esame linkę kritikuoti, pašiepti ir kuri dažniausiai sukelia prieštaringas emocijas visuomenės tarpe. Tokia žiniasklaidos ir žmonių reakcija rodo, kad šie asmenys yra nuolatos stebimi, parlamentarų veikla yra įdomi ir pritraukia daugelio dėmesį. Todėl svarbu atskleisti Seimo nario, kaip Tautos atstovo teisinį statusą, kuris padeda suvokti šių asmenų svarbą, įgaliojimus, indėlį valstybės labui ir, žinoma, ribą, kurią peržengus Seimo narys gali prarasti savo mandatą. Nereikia slėpti, jog nuolatiniai politiniai skandalai, tarpusavio nesutarimai leidžia daryti prielaidą, jog tam tikrais atvejais parlamentarai piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir išprovokuoja diskusijas dėl Seimo narių atsakomybės. Šis klausimas sprendžiamas ir nuolat nagrinėjamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kuri užtikrina Tautai apsaugą nuo jos pačios įsteigtos atstovaujamosios institucijos savivalės. Todėl ši tema aktuali ir šiandien, ir kiekvieną dieną, kadangi žinoti demokratiškai išrinktų atstovų teises ir pareigas, kurias jiems suteikia Tauta, įgaliodama veikti, ir jų veiklos ribas bei pasėkmes jas peržengus, yra svarbu kiekvienam piliečiui, turinčiam teisę rinkti atstovus, jog jais galėtume pasitikėti ir tuo pačiu būti užtikrinti, jog asmenys, piktnaudžiaujantys savo galia ir veikiantys priešingai visuomenės interesams neatstovaus Tautai ir sulauks neigiamų teisinių padarinių.

Darbo tikslas. Darbo tikslas - aptarti ir išnagrinėti esminius Seimo nario konstitucinio teisinio statuso bruožus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai bei atskleisti Tautos atstovo skirtybę nuo kitų valstybės valdžią įgyvendinančių asmenų bei Lietuvos piliečių.

Darbo uždaviniai. Užsibrėžtam tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

1. išanalizuoti Seimo, kaip Tautos atstovybės koncepciją;
2. identifikuoti ir plačiau aptarti Seimo nario įgaliojimų įgijimo ir pasibaigimo momentą;
3. atskleisti Tautos atstovo veiklos ypatumus, kurie apima teises, pareigas, garantijas, ribojimus, Seime;
4. atlikus mokslinį tyrimą apibendrinti išanalizuotą medžiagą ir pateikti išvadas.

Metodologija. Atliekant mokslinį tyrimą buvo naudotasi šiais metodais: lyginamuoju, istoriniu, sisteminiu, aprašomuoju. Vienas pagrindinių metodų, kuriuo buvo nuolat pasitelkiama analizuojant Seimo nario konstitucinio teisinio statuso koncepciją - lyginamasis metodas. Naudojant šį metodą buvo lyginamos atskirų teisės mokslininkų, Konstitucinio Teismo pozicijos, siekiant išryškinti esminius elementus ir jų reikšmę. Istorinis metodas padėjo atskleisti, kaip formavosi Seimas, kaip Tautos atstovybė, kokia jo samprata buvo ankstesniu laikotarpiu (ypač okupacijos) ir kuo ji skiriasi nuo šiandieninės, priėmus 1992m. Konstituciją. Naudojant sisteminį metodą siekta parodyti, jog tam tikrus su Seimo nario teisiniu statusu susijusius aspektus (ypač su veikla Seime) galima analizuoti ir aiškinti tik pasitelkiant normų visumą, atsižvelgiant ne į vieną konkretų teisės aktą, bet žvelgiant plačiau. Aprašomasis metodas naudotas siekiant atskleisti Seimo nario imuniteto panaikinimo procesą ir pagrindinius aspektus.

Darbo šaltiniai. Seimo nario teisinio statuso elementus, jų svarbą atskleisti ir suprasti padėjo E. Šileikio monografija „Alternatyvi konstitucinė teisė“, V. Sinkevičiaus straipsniai: „Seimas - Tautos atstovybė (konstituciniai pagrindai)“ ir „Seimo nario imunitetas: kai kurios teorinės ir praktinės problemos“, T. Birmontienės ir kitų bendraautorių kolektyvinė monografija ir vadovėlis bei kitų teisės mokslininkų straipsniai, mokslo darbai. Žinoma, suvokti konstitucinį teisinį statusą padėjo Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei norminiai aktai: Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti.

Darbo struktūra. Kursinis darbas susideda iš: įvado, trijų dėstymo dalių, o darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir šaltinių sąrašas.