Rinkimų teisė renkant savivaldybės tarybos narius

Temos aktualumas ir problematika. Lietuva, kaip ir daugelis kitų valstybių turi vietos savivalda, kurios reguliavimas grindžiamas savivaldybių ir valstybės interesu derinimu, demokratiniu atstovavimu, bei taip pat laisvais ir teisingais rinkimais.

Šiame darbe nagrinėjama tema yra aktuali ir problematiška dėl painaus ir nepastovaus rinkimų teisės įstatyminio įtvirtinimo renkant savivaldybės narius, dėl nuolatos visuomenėje keliamo klausimo – savivaldybės narių rinkimų sistemos netobulumo bei rinkėjų neaktyvumo (Jarašiūnas, 2007)

Taip pat temos aktualumą pabrėžia ir tai, kad Lietuvos teisės moksle rinkimų teisė renkant savivaldybės narius nėra plačiai nagrinėta. Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja, kad suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Ši konstitucinė norma įtvirtina atstovaujamosios institucijos formavimą rinkimų būdu. Taigi akivaizdu, kad rinkimų institutas yra vienas iš konstitucinės teisės, kaip mokslo šakos, institutų. Laisvi ir teisėti rinkimai – esminis demokratijos instrumentas, leidžiantis per tautos valios pareiškimą suformuoti legitimius valstybinės valdžios organus (Кулинов О. 2003).

Remiantis Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės specialistais galime teigti, kad “siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, tautos valia sudarant valdžios institucijas gali būti išreikšta tik per demokratinius rinkimus”. Rinkimų proceso metu susiklostantys teisiniai santykiai yra reglamentuojami ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet ir jos pagrindu priimtuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) (Birmontienė T., Jarašiūnas E., Kūris E., ir kt., 2001).

Įstatymuose suformuluotos normos, reglamentuojančios savivaldybių rinkimus, neturi prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams. Įstatymų leidėjas įtvirtindamas rinkimų į savivaldybes teisės normas ne visada išvengia reglamentavimo spragų arba netinkamo reglamentavimo.

Savivaldybių rinkimų problematika susilaukia didelio politologų, teisininkų ir kitų specialistų dėmesio. Kadangi lietuviškos literatūros šia tema yra nepakankamai, tai darbe bus naudojama ir užsienio autorių literatūra. Taip pat, yra naudojama, tiek LR Konstitucinio, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, praktikos. Darbe yra analizuojama LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, įstatymo pakeitimai ir kiti teisės aktai leidžiantys labiau įsigilinti į nagrinėjamą temą.

Temos tikslas. Atskleisti rinkimų teisės principus ir ypatumus renkant savivaldybės narius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti rinkimų teisės sampratą ir jos įtaką valstybės demokratijai; 2. Išanalizuoti aktyviąją ir pasyviąją vietos savivaldos rinkimų teisę bei atlikti savivaldybių tarybų rinkimų etapų analizę;3. Atskleisti teisės dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose įgyvendinimo problematiką;4. Atskleisti rinkimų procedūrų renkant savivaldybių tarybų narius vykdymo probleminius aspektus

Temos objektas. Rinkimų teisė renkant savivaldybės narius.

Tyrimo metodai. Siekiant atskleisti nagrinėjamos temos esmę ir pabrėžiant jos aktualumą, darbe naudojamas lyginamasis, loginis, aprašomasis ir mokslinės literatūros bei norminių aktų analizės metodas.