LR Konstitucinio Teismo rinkimų teisės srityje suformuota oficiali konstitucinė doktrina ir jos plėtojimo galimybės

Darbo aktualumas. Rinkimų teisė – vienas svarbiausių konstitucinių institutų. Rinkimų būtinybė yra tiesiogiai pagrįsta jau pirmajame Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) skirsnyje įtvirtinant pirmiausia demokratinio valdymo principą (1 straipsnis), Tautos suvereniteto principą (2 straipsnis), suverenios galios vykdymą tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 straipsnis). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtinti ir principai, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti rinkimų demokratiškumą, tam tikri rinkimų cenzai, nurodoma, kurios viešosios valdžios institucijos turi būti formuojamos rinkimų būdu. Tačiau nei principai, nei rinkimų vykdymo tvarka Konstitucijoje nedetalizuojami – tą įpareigojamas padaryti įstatymų leidėjas. Vien tai, kad organizuojant rinkimus atsirandantys visuomeniniai santykiai yra reglamentuoti įstatymu, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad rinkimai vyksta nepažeidžiant Konstitucijoje įtvirtinto jų demokratiškumo reikalavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas įstatymų leidėjo nustatyto rinkimų reglamentavimo atitiktį Konstitucijai bei tai, ar rinkimų proceso metu yra laikomasi šio reglamentavimo, formuoja oficialią konstitucinę rinkimų teisės doktriną. Būtent Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose įtvirtinti reikalavimai ir principai, kurių turi būti laikomasi, kad rinkimai galėtų būti laikomi demokratiškais. Vadinasi, tinkamam rinkimų teisės suvokimui formuoti yra neišvengiamai reikalingas Konstitucinio Teismo šioje srityje jau suformuotos doktrinos bei jos plėtojimo galimybių atskleidimas.
Šio kursinio darbo tikslas – pateikti Konstitucinio Teismo rinkimų teisės srityje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos analizę bei atskleisti kai kuriuos Konstitucinio Teismo dar nenagrinėtus rinkimų teisės aspektus.
Siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinami šie uždaviniai:
• Seimo diskrecijos ir jos ribų nustatant rinkimų sistemą aptarimas
• Balsavimo internetu konstitucingumo įvertinimas
• Lenko kortos ir reikalavimo būti nesusijusiu priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei santykio įvertinimas
• Pasyviosios rinkimų teisės suvaržymo, kaip apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos sudedamosios dalies, reglamentavimo perspektyvų įvertinimas
Šio kursinio darbo objektas – Konstitucinio Teismo rinkimų teisės srityje suformuota oficiali konstitucinė doktrina bei tam tikri Konstitucinio Teismo dar neanalizuoti rinkimų teisės aspektai (pvz., balsavimas internetu). Viršnacionaliniai, t. y. Europos Parlamento, rinkimai šiame darbe nebus išskiriami, remiamasi tik kai kuriomis bendromis rinkimų teisės nuostatomis, Konstitucinio Teismo suformuluotomis nagrinėjant Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo atitiktį Konstitucijai.
Kursiniame darbe naudojami pagrindiniai tyrimo metodai, t. y. lingvistinis, loginis, sisteminis. Lingvistinis metodas pasitelkiamas siekiant išsiaiškinti kai kurių sąvokų (pvz., diskrecija) reikšmę. Loginis metodas darbe naudojamas norint susieti jau suformuotą doktriną su probleminiais rinkimų reglamentavimo klausimais, taip pat pateikiant apibendrinimus. Sisteminis metodas buvo reikšmingas tiek siekiant išryškinti svarbiausius Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos aspektus, tiek ir aiškinant kai kurių įstatyminių nuostatų turinį.
Pagrindiniai šio kursinio darbo šaltiniai – tai Konstitucija, su rinkimų teise susiję Konstitucinio Teismo nutarimai ir išvados, Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai, aktuali įstatymų rengimo medžiaga (pvz., Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl balsavimo internetu) bei įvairi teisinė literatūra (pvz., vadovėlis „Alternatyvi konstitucinė teisė“).