Tarptautinių ir sutarties dėl ES steigimo sutarčių pažeidimo pasekmės: skirtumai ir panašumai

Temos aktualumas. Teisės teorijoje teisinė atsakomybė dažniausiai suvokiama kaip teisės reguliuojama pareiga atsakyti už savo veiksmus ir juos vertinti. Teisinė atsakomybė atsiranda kaip priešprieša žmogaus galiai. Teisiniu požiūriu atsakomybė, visų pirma, yra subjekto teisių ir pareigų santykis. Ji suprantama kaip priešingo teisei elgesio blokatorius, bei veiksnys, skatinantis naudingą veiklą visuomenėje. Teisinė atsakomybė yra sudedamoji teisinės sistemos dalis. Ji yra traktuojama kaip visuomenės reakcija į padarytą pažeidimą. Teisinė atsakomybė yra teisės pažeidėjo pareiga atlyginti padarytą žalą. Atsakomybę tarptautinėje teisėje sudaro trys elementai: pirma, valstybės atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus, antra, valstybės atsakomybė už žalą, padarytą teisėta veika, ir, trečia, baudžiamoji fizinių asmenų tarptautinė teisinė atsakomybė už nusikaltimus taikai, žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Atsakomybė Europos sąjungos teisėje grindžiama bendruoju principu, jog tas, kuris pažeidė savo pareigas, privalo atlyginti dėl tokio pažeidimo atsiradusią žalą. Šios žalos už padarytą nusikaltimą nuostatos taikomos tiek nacionalinėse valstybių narių teisinėse sistemose, tiek pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 268 ir 340 straipsnius, reglamentuojančius nesutartinę (deliktinę) Europos Sąjungos institucijų atsakomybę. Tiek viena, tiek kita atsakomybės rūšis turi ir panašumų ir skirtumų, taip pat vertėtų nepamiršti, jog atsakomybė Europos Sąjungos teisėje kildinama iš tarptautinės sutarties, sudarytos tarp valstybių narių.Magistro darbo tema – „Tarptautinių ir Europos Sąjungos steigimo sutarčių pažeidimo pasekmės: skirtumai ir panašumai“. Tema pasirinkta atsižvelgiant į jos aktualumą, taip pat į tai, jog, autorės nuomone, sutarčių, nepriklausomai nuo to, ar jos sudaromos tarptautiniu, ar nacionaliniu lygmeniu, svarba jau nuo seno pripažįstama tiek tarptautinėje, tiek Europos Sąjungos teisinėse sistemose, tiek valstybių – tarptautinės teisės dalyvių bei valstybių narių – Europos Sąjungos įkūrėjų nacionalinėse sistemose. Kalbant apie tarptautinių sutarčių bei ES steigimo sutarčių pažeidimą, pažymėtina, jog mokslinėje literatūroje (ypač lietuviškoje) nagrinėjama labai retai, ji daugiau plėtojama teismų, tiesiogiai sprendžiančių ginčus, kylančius iš tarptautinių sutarčių bei ES steigimo sutarčių pažeidimo, praktikoje. Mokslinėje literatūroje taip pat labai retai rašoma apie minėtų sutarčių pažeidimo pasekmes, kylančias šias sutartis pažeidusioms šalims ir dar rečiau šių sutarčių pažeidimo pasekmės lyginamos tarpusavyje. Todėl autorė bent dalinai stengsis užpildyti šią spragą.Tema aktuali dar ir dėl to, jog Lietuvai tapus pilnateise ES nare, jai tapo privalomas Europos Sąjungos aquis communautaire ta pačia apimtimi, kaip ir kitoms šalims narėms. Tai reiškia, jog Lietuvai vengiant vykdyti ES steigimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, jai gali būti inicijuojama pažeidimo procedūra dėl ES steigimo sutarčių pažeidimo, kas savo ruožtu taip pat sąlygoja atsakomybės kilimo galimybę bei pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būtinybę. Praktinės žinios naudingos nacionaliniam įstatymų leidėjui, privalančiam tinkamai įgyvendinti ES steigimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus bei užtikrinti priimamų norminių teisės aktų atitiktį Europos Sąjungos teisei. Temos svarbi ir nacionaliniams teismas, kuriems išimtinai priklauso teisė nagrinėti privačių asmenų ieškinius dėl jiems ES steigimo sutarčių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.Darbo hipotezė. ES steigimo sutarčių pažeidimas kildinamas iš tarptautinės teisės, todėl ES steigimo sutarčių pažeidimo pasekmės yra daug kuo panašios į tarptautinės sutarties pažeidimo pasekmes, visgi pažeidus ES steigimo sutartis šaliai pažeidėjai kyla deliktinė, o ne sutartinė atsakomybė. Tyrimo objektas. Tarptautinių ir sutarties dėl ES steigimo sutarčių pažeidimo pasekmės: skirtumai ir panašumai.Tyrimo dalykas. Teisės normos, reglamentuojančios tarptautinių ir ES steigimo sutarčių pažeidimo pasekmes, nustatančios valstybių atsakomybę tarptautinėje teisėje bei valstybių narių atsakomybę pagal Europos Sąjungos teisę. Tyrimo dalykui taip pat priskirtina Tarptautinio Teisingumo Teismo (toliau taip pat – TTT), plėtojančio sutarčių pažeidimo pasekmes tarptautinėje teisėje, jurisprudencija bei Europos Teisingumo Teismo (toliau taip pat – ETT) praktika, sprendžianti valstybių narių „nusižengimus“ prieš Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis.Tyrimo tikslas. Baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti tarptautinės sutarties pažeidimo sąvoką, apimant tarptautinės sutarties sampratos analizę, tarptautinės sutarties pažeidimo sąlygas bei pasekmes, sąlygojančias valstybės pažeidėjos atsakomybės kilimą. Baigiamajame darbe taip pat siekiama išnagrinėti, kaip praktiškai įgyvendinama valstybių narių atsakomybė pagal Europos Sąjungos teisę, kokie yra pagrindiniai skirtumai ir panašumai valstybei pažeidus tarptautinę sutartį bei valstybei pažeidus ES steigimo sutartį.Tyrimo uždaviniai:o aptarti tarptautinės sutarties pažeidimo pasekmes, akcentuojant tarptautinės sutarties pažeidimo sampratą, kilimo sąlygas, bei santykį su dėl tarptautinės sutarties pažeidimo kylančia atsakomybe;o aptarti ES steigimo sutarčių pažeidimo pasekmes, įsigilinant į praktinę pažeidimo procedūrą, jos trūkumus ir sunkumus, su kuriais susiduria valstybės pažeidėjos, Europos Komisija bei Europos teisingumo Teismas;o sulyginti atsakomybę, kylančia pažeidus tarptautinę sutartį su valstybės narės atsakomybe pažeidus ES steigimo sutartį. Tyrimo metodai:o lingvistinis metodas. Darbe šis metodas taikomas plačiai, nes, kaip teisės teorijoje pripažįstama, kiekviena teisės norma – tai žodžiais išraikyta elgesio taisyklė. Darbe šis metodas siekiant atskleisti sąvokas „tarptautinė sutartis“, „tarptautinės teisės pažeidimas“, „atsakomybė“, „kokios nors su jų [Sutarčių] taikymu susijusios teisės normos pažeidimas“ ir kt. o sisteminis metodas. Remiantis šiuo metodu atskleidžiamas ES steigimo sutarčių pažeidimo santykis su tarptautinių sutarčių pažeidimu bei pačia tarptautine teise. Šis metodas taip pat naudojamas nustatant valstybės atsakomybės vietą tarptautinėje teisėje ir Europos Sąjungos teisėje.o loginis metodas. Remiantis šiuo metodu atskleidžiami pažeidimo procedūros trūkumai, taip pat teikiamos argumentuotos išvados bei siūlymai.o istorinis metodas. Darbe šis metodas naudojamas nagrinėjant valstybių atsakomybės už žalą kilmę, lyginant dabartines ES sutarties bei Sutarties dėl ES veikimo nuostatas su anksčiau galiojusiomis Europos Bendrijos sutarties nuostatomis.o precedentinis metodas. Tai plačiausiai darbe taikomas metodas. Tiek pirmojoje, tiek antrojoje darbo dalyje visi nagrinėjami klausimai grindžiami Tarptautinio Teisingumo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktika. Tyrimo šaltiniai. Tiriant baigiamojo darbo dalyką ir siekiant darbo tikslo analizuojama Tarptautinio Teisingumo Teismo, Europos Teisingumo Teismo praktika. Darbe taip pat remiamasi tiek tarptautinės teisės norminiais teisės aktais (tiek kodifikuotais, tiek nekodifikuotais), tiek Europos Sąjungos teisės aktais. Mokslinės literatūros lygmenyje nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autorių specialioji teisinė literatūra, didesnis dėmesys skiriamas užsienio teisinei literatūrai, kadangi nagrinėjama tema joje labiau ištirta.Darbo struktūra. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dalys, kurių kiekviena suskirstyta į skyrius, tyrimo pagrindu suformuluotos išvados, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei panaudotos literatūros sąrašas.