Tarptautinės sutarties, kontrakto ir tarpžinybinio susitarimo panašumai bei skirtumai

Norint atskleisti tarptautinių sutarčių, kontraktų bei tarptautinių susitarimų panašumus bei skirtumus, pirmiausia reikėtų detaliai išnagrinėti jų, o pirmiausia tarptautinės sutarties, požymius, kurie įtvirtinti tarptautinės bei valstybių vidaus teisės šaltiniuose.

Tarptautinės sutarties apibrėžimas yra pagrindinis 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės tikslas, tačiau yra skirtas apibūdinti tik sutartims tarp šalių. Sutarties apibrėžimą detalizuoja 1986 m. Vienos konvencija dėl sutarčių, sudaromų tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų bei tarp tarptautinių organizacijų, nors ši konvencija dar neįsigaliojusi. Nagrinėjant šiose konvencijose aptariamų sutarčių apibrėžimus, bus galima daryti išvadą, jog jų elementai atspindi ir paprotinę teisę. Paprotinės teisės reguliavimas yra įtvirtintas ir šių konvencijų preambulėse.

Kalbant apie tarptautinius susitarimus, iš tikrųjų didžiausią problemą kelia ne sutarties apibrėžimas, o ar tam tikras susitarimas atitinka šį apibrėžimą. Taigi šio apibrėžimo elementų išsamesnis nagrinėjimas leis išspręsti šią problemą bei atskleis keletą pagrindinių principų, apibrėžiančių sutarčių teisę.

TARPTAUTINĖS SUTARTIES APIBRĖŽIMAS

Išsamiausiai tarptautinė sutartis, kaip sutartis, sudaryta tarp valstybių, apibūdinama 1969 m. Vienos konvencijoje dėl sutarčių teisės (toliau - Konvencija). Šios Konvencijos 2 straipsnio 1a punktas apibūdina sutartį kaip tarptautinį susitarimą, sudarytą tarp valstybių rašytine forma, vadovaujantis tarptautine teise, kurį gali sudaryti vienas, du ar keli tarpusavyje susiję dokumentai, nesvarbu, koks jų konkretus pavadinimas[1].

Sutartis kaip tarptautinis susitarimas

Pasakymas „vadovaujantis tarptautine teise“ reiškia, kad turimos omenyje tik tarptautinės viešosios teisės sutartys. Apskritai teisės teorijoje ir praktikoje dažnai keliamas klausimas, ar viešos sutartys tarp valstybių yra analogiškos privatiems kontraktams tarp individų (asmenų), nes tarptautinės teisės šaltiniai konkretaus atsakymo į šį klausimą nepateikia. Išnagrinėjus 1969 m. Vienos konvenciją galima teigti, kad joje taip pat nėra aiškių nuostatų, atribojančių privatų kontraktą, reguliuojantį privačių subjektų santykius, nuo tarptautinės sutarties. Vis dėlto, vadovaujantis šia Konvencija galima daryti išvadą, jog privatinės teisės sutartis (kontraktas) negali būti laikoma tarptautine sutartimi.

[1] Aust A. Modern Treaty Law and Practice. Cambridge: 4th edition, 2004, p. 14.