Mokesčių vengimas ir slėpimas. Pažeidimų esmė, skirtumai, problemos

Temos aktualumas. Mokesčių slėpimas bei vengimas viena aktualiausių problemų, kai kalbame apie biudžeto deficitą, mokesčių įstatymų pažeidimus ar tarptautinius finansinius nusikaltimus. Šia tema įvairiu lygmeniu rengiama daug diskusijų, spaudoje skelbiami šių pažeidimų išaiškinimo mastai, kompetentingos institucijos vis dažniau inicijuoja projektus, kurių metu tikrinami tie verslo sektoriai, kurių veikloje nustatoma didžiausia mokesčių vengimo rizika. Vien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) 2013 m. atskleidė apie 40,2 mln. Lt, 2012 m. apie 42,4 mln. Lt, 2011m. apie 43 mln. Lt, 2010 m. apie 47 mln. Lt nuslėptų mokesčių.[1] Žinoma šie skaičiai atspindi tik nedidelę išaiškintų pažeidimų dalį, nes pažeidimus išaiškina ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) ir Lietuvos Respublikos muitinė. Žvelgiant į šiuos skaičius matome, kad kasmet mažėja išaiškintų, nuslėptų mokesčių sumos. Galima daryti prielaidą, kad priemonės, kurių imasi valstybė siekdama išstumti šešėlį iš Lietuvos, yra veiksmingos. Šalyje vykdomos akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kurių tikslas – atkreipti jaunimo, aktyvių ir veiklių gyventojų dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Taip pat 2013 m. VMI įdiegė mobiliąją programėlė „Pranešk“, kuri suteikia galimybę asmenims perduoti informaciją apie pastebėtus mokesčių vengimo atvejus tiesiai mokesčių administratoriui. VMI taip pat daug dėmesio kreipia į atskiras verslo sritis, inicijuoja projektus, tokius kaip „Šou be šešėlių“, „Skaidri gamyba“, „Atsakinga statyba“ ir pan. Visas šis dėmesys davė vaisių. Laikinasis VMI vadovas D. Bradauskas teigia, kad dėl sustiprintos kontrolės, iš šešėlio šiemet, buvo „ištraukta“ 430 mln. Lt.[2]

Žinoma piliečiai darosi vis išradingesni ir suranda naujų, valstybinėms institucijoms nežinomų, mokesčių slėpimo būdų. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30%, tai didžiausia Europos Sąjungoje, kartu su Bulgarija ir Rumunija.[3] Tačiau bet kuriuo atveju, tikslaus nuslepiamų mokesčių masto mes niekada ir nesužinosime, nes tai tiesiog neįmanoma. Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui buvo pristatyti VMI pateikti skaičiai, kurie rodo, kad šiemet surinkta pajamų daugiau nei planuota, tačiau problemų vis dar yra pridėtinės vertės mokesčio surinkimo srityje, taip pat dėl pelno mokesčio vengimo, todėl dėmesys koncentruojamas į įmones ir jų grupes, o taip pat į neteisėtą akcizais apmokestinamųjų prekių apyvartą ir sukčiavimą tarptautiniu mastu.[4]

Tyrimo problematika. Nagrinėjant mokslinę literatūrą, kyla prieštaravimų tarp autorių, jų darbuose pateikiami skirtingi mokesčių vengimo sąvokos apibrėžimai. Pavyzdžiui, G. Kuncevičiaus, V. Kosmačaitės straipsnyje mokesčių vengimas apibrėžiamas kaip sudėtinė veika, susidedanti iš tam tikrų atliekamų veiksmų ir neveikimo,[5] o A. Paulausko disertacijoje pažymima, kad mokesčių vengimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais, t.y., veikimu.[6] Taip pat pastebėtina, kad daug dėmesio skiriama tik mokesčių vengimui, plačiai išnagrinėtos mokesčių vengimo sampratos ir atsakomybės taikymas už mokesčių vengimą. Lietuvoje šia tema yra parašyta minėto Dr. A. Paulausko disertacija, S. Kulionienės,[7] R. Bajorinaitės[8] magistro darbai, bei įvairūs moksliniai G. Kuncevičiaus, V. Kosmačaitės, E. Puzinskaitės, O. Fedosiuk bei A. Paulausko straipsniai. O sisteminio vertinimo, nagrinėjimo mokslinėje doktrinoje iš viso nėra. Ypač mažai nagrinėjamas mokesčių slėpimas, jo būdai, bruožai. A. Paulauskas yra bene vienintelis mokslininkas, atribojantis šiuos pažeidimus kaip atskiras pažeidimų kategorijas.[9] O mokesčių slėpimo, kaip atskiro reiškinio iš viso nėra plačiai aprašyto ir išanalizuoto, taigi kyla poreikis atskleisti mokesčių slėpimo sampratą, bruožus, būdus. Taip pat galima įžvelgti problemas teisiniame reglamentavime, nes konkrečių mokesčių vengimo ir slėpimo sąvokų nėra apibrėžtų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Iš dalies tai apsunkina atsakomybės, už šiuos pažeidimus, taikymą, tačiau tuo pačiu paliekama daug erdvės moksliniams tyrinėjimams.

Darbo tikslas. Darbe nagrinėjama problema yra aktuali, tačiau tenka apgailestauti, kad šioje srityje nėra atlikta išsamių tyrimų, ji iki šiol sistemingai nenagrinėta Lietuvos mokslinėje literatūroje. Neskaitant plačiai išnagrinėtos mokesčių vengimo sampratos ir atsakomybės taikymo už mokesčių vengimą, visgi yra reikalinga plačiau atriboti mokesčių vengimą nuo slėpimo, kaip atskiras pažeidimų rūšis, akcentuojant mokesčių slėpimą, kaip dar nenagrinėtą sritį, taip pat įvertinti naujas tendencijas mokesčių vengimo srityje. Darbu siekiama atskleisti šių pažeidimų esmę, priežastis skatinančias taip elgtis, taip pat atskirti mokesčių vengimą nuo mokesčių slėpimo mokesčių teisės prasme, išsiaiškinti šių pažeidimų atribojimo problematiką tiek analizuojant mokslinę literatūrą, tiek nagrinėjant mokesčių administravimo įstatymo 69 ir 70 straipsnius, bei ištirti kovos su mokestiniu sukčiavimu, būdus.

Šiam tikslui pasiekti keliami šie darbo uždaviniai:

1. Nustatyti mokesčių vengimą bei slėpimą sąlygojančias priežastis,
2. Atriboti mokesčių vengimą nuo mokesčių slėpimo,
3. Išskirti esminius šių pažeidimų pasireiškimų bruožus,
4. Išanalizuoti kaip su mokesčių vengimu ir slėpimu kovojama nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu.

Darbo metodai. Darbe naudoti lingvistinis, aprašymo, mokslinės literatūros analizavimo, apibendrinimo metodai. Rinkta statistinė informacija iš oficialių institucijų internetinių šaltinių, rinkta teisinė praktinė informacija, naudojantis Lietuvos Respublikos teismų duomenų baze.

Darbo struktūra. Pirmoje dalyje nagrinėjama mokesčių samprata, tinkamo mokestinės prievolės vykdymo reikšmė valstybei bei išskiriamos mokesčių nemokėjimą sąlygojančios priežastys. Antroje ir trečioje dalyse analizuojama kuo pasireiškia mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas, kokie yra jų požymiai, analizuojami šių pažeidimų būdai. Ketvirtojoje dalyje pateikiami kovos, su mokestiniu sukčiavimu, būdai, šiame skyriuje atskleidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos priemonės siekiant užkirsti kelią mokesčių nemokėjimui. Remiantis nagrinėta literatūra išnagrinėjama teorinė dalis, kuo pasireiškia minėti pažeidimai, kaip su jai galima kovoti, o pasitelkus teismų, privačių įmonių, valstybinių institucijų praktiką bei informaciją, pateikiami praktiniai pavyzdžiai, iliustruojantys šių pažeidimų pasireiškimą. Darbas naudingas studentams ir kitiems asmenims, kurie siekia gilinti žinias mokesčių teisės srityje.

[1] Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 metų veiklos ataskaita. 2014 m. kovo 3 d. Nr. 1VN-3. Vilnius

[2] „Premjeras mato neišnaudotų galimybių pinigams iš šešėlio ištraukti“. 2014, www.vz.lt

[3] www. beseselio.lt/statistika

[4] Premjeras A. Butkevičius: prioritetas-mokesčių surinkimo gerinimas. 2014, www.1psl.lt

[5] Kuncevičius G., Kosmačaitė V. „Mokesčių vengimo reiškinio analizė, atsižvelgiant į socialinių mokslų sąveiką“, Jurisprudencija, 2007 (ISSN 1392-6195)

[6] Paulauskas A. „Mokesčių apskaičiavimo teisinio reglamentavimo bei praktinio taikymo problemos“. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius: VU, 2006 p.123

[7] Kulionienė S. „atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus: lyginamasis aspektas“, 2006, Vilnius, MRU

[8] Bajorinaitė R. „Mokesčių planavimo skirtumai nuo mokesčių vengimo“, 2007, Vilnius, VU

[9] Paulauskas A. straipsnis „Mokesčių vengimo sąvoka, požymiai bei santykis su mokesčių slėpimu“, Vilniaus Universitetas, 2006 (ISSN 164-2603), Vilnius