Sutarčių nevykdymo teisinės pasekmės

Sudaryti įvairias sutartis – tai natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės egzistavimo ir funkcionavimo sąlyga, viena sandorių rūšių. Pagrindinė sutarties paskirtis yra reguliuoti žmonių tarpusavio santykius, nurodant galimą ir leistiną elgesį, o taip pat pasekmes, pažeidus elgesio normas. Sutartis apsprendžia teisinio santykio turinį, kuris yra šalių valios išdava (ypatumas, atskiriantis sutartį nuo kitų juridinių faktų). Sutartimi įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizinių asmenų, tarp ūkio subjektų (įmonių) bei tarp fizinių asmenų ir juridinių asmenų. Sutarčių sudarymo tvarkai, jų turiniui, vykdymui bei teisiniams padariniams už sutarčių neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą nustatyti skirta daugiau kaip pusė galiojančių civilinės teisės normų. Sutarties nesilaikymas ar kitoks pažeidimas lemia civilinę atsakomybę.

Manau, kad sutarčių neįvykdymas yra labai aktualus šiandien, kai suirus administracinei ekonomikos sistemai, plečiasi įmonių tarpusavio konfliktai dėl sutartyse numatytų prievolių nevykdymo. Sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių pagrindas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, LR civilinis kodeksas, kiti šalies ir tarptautiniai norminiai aktai.

„Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą“ (LR civilinio kodekso 6.205 str.). Pasak Mikelėno (2003), pagal pateiktą sutarties neįvykdymo apibrėžimą sutarties neįvykdymu laikomas tiek visiškas sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas, tiek bet kuris kitoks sutarties vykdymo trūkumas. Sutartis gali būti neįvykdoma dėl pateisinamų arba nepateisinamų priežasčių. Nustačius, kad sutartis nevykdoma arba neįvykdyta, iškyla klausimai: Kaip elgtis įsipareigojimų nevykdymo atveju? Kokių priemonių reikėtų imtis? Visa tai, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Paprastai kreipiamasi į vykdytoją ir nurodant įsipareigojimų nevykdymą. Galima prašyti atsiskaityti nurodant kas įvyko, kokių veiksmų vykdytojas imsis siekdamas išvengti tokių klaidų ateityje.

Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės gali būti: sutarties vykdymo sustabdymas; įvykdymo trūkumų pašalinimas; papildomas terminas sutarčiai įvykdyti; palūkanos; atsakomybę naikinančios sąlygos; nenugalima jėga (force majeure); reikalavimas įvykdyti sutartį; netinkamo įvykdymo ištaisymas arba pakeitimas; bauda už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra nevykdymą; gynimo būdų pakeitimas. Jos detaliau aptariamos ir nagrinėjamos mano darbe.

Šio darbo objektas yra sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės.

Pagrindinis darbo tikslas – panagrinėti turimą informaciją (literatūrą) apie sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, atskleisti dėl ko gali būti neįvykdytos sutartys, jų esmę.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti sutarties bei jos neįvykdymo sampratą.
2. Apibūdinti sutarties rūšis, sudarymo stadijas, turinį, vykdymo tvarką.
3. Atskleisti sutarčių neįvykdymo esmę bei teisines pasekmes.
4. Pateikti išvadas.

Šis referatas pagrįstas moksline bei teisine literatūra.

Sąvokos:

Vienašalės sutartys – viena sutarties šalis turi tik teises, kita šalis – tik pareigas (pvz.: paskolos sutartis). Dvišalės sutartys – abi sutarties šalys turi ir teises ir pareigas (pvz.: pirkimo-pardavimo sutartis).

Atlygintinės sutartys – už perduodamą daiktą, suteikiamą paslaugą, atliekamą darbą perduodamas tam tikras materialinis ekvivalentas (pvz.: mainai).

Neatlygintinės sutartys - už perduodamą daiktą, suteikiamą paslaugą, atliekamą darbą materialinis ekvivalentas neperduodamas (pvz.: dovanojimo sutartis).

Konsensualine sutartimi vadiname tokią sutartį, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sąlygų ir įstatymo nustatyta forma išreiškė savo suderintą valią.

Realine sutartimi vadiname tokią sutartį, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai viena šalis kitai šaliai perduoda daiktą ir įstatymo nustatyta tvarka išreiškia savo suderintą valią.

Vienkartinio įvykdymo sutartis – iš sutarties kilusi prievolė pasibaigia atlikus veiksmus, pabaigiančius prievolę (pvz.: perdavus daiktą, atlikus darbą, sumokėjus pinigus ir pan.);

Tęstinio vykdymo sutartis – sutarties įvykdymą sudaro pasikartojantys, tęstinio pobūdžio skolininko atliekami veiksmai.

Sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, pagal kurią iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, kuris nėra sutarties dalyvis (neturintis jokių pareigų).

Rizikos sutartis vykdoma priklausomai nuo to, ar įvyksta kokie įvykiai, ar ne (pvz., pagal draudimo sutartį draudikas privalo išmokėti draudimo atlyginimą tik įvykus draudiminiam įvykiui).

Vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningos ir teismine tvarka vartotojas turi teisę sąžiningumo kriterijams prieštaraujančių sutarties sąlygų panaikinimo.

Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos (LR CK 6.161 str.).

Turtinės sutartys yra tokios sutartys, kurios yra nukreiptos įforminti prekių apyvartą.

Organizacinės sutartys yra nukreiptos ne įforminti prekių apyvartą, o apyvartos organizaciją, jų paskirtis nustatyti būsimos prekių apyvartos dalyvių tarpusavio ryšius. Organizacinių sutarčių pavyzdys – preliminarioji sutartis.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (LR CK 6.165 str. 1 d.).