„Senųjų, naujųjų ir krikščioniškų vardų tyrinėjimas“

Visi mes turime vardus, jais kreipiamės į artimus žmones, draugus. Kai girdime sakant vieną ar kitą vardą mintyse iškyla konkrečių žmonių su ryškiausiais bruožais paveikslai. Vardų turime gana daug, apie 4000. Jų esame turtingesni už visas kaimynines šalis. Kai kurių vardų pirminė reikšmė mums yra aiški, nes žinoma jų kilmė arba kyla asociacijos su bendriniais ar tikriniais daiktavardžiais. Tačiau daugelis vardų žmonėms tėra neišskaitomi hieroglifai – ženklai neišreiškiantys nieko daugiau kaip tik jais vadinamus asmenis.
Žinome, kad mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, latviški, graikiški, prūsiški, lotyniški, slaviški ir kiti. Kiekvienam smalsu žinoti, kokios kilmės yra jo vardas, kokią reikšmę jis yra turėjęs tapdamas vardu. Pasirinktoji lingvistikos šaka – onomastika. Onomastika paprastai laikoma lingvistine disciplina, nes kiekvienas tikrinis žodis visų pirma yra žodis, kurio raidą ir funkcijas lemia kalbos dėsniai. Tačiau onomastikos objektas ypatingas tuo, kad, būdamas iš esmės lingvistinis, turi ir kitokių komponentų: istorinių, etnografinių, geografinių, socialinių ir t. t. Kitaip sakant, tikrinių žodžių atsiradimas, raida yra lemiama įvairių ekstralingvistinių faktorių. Todėl onomastika išeina iš lingvistikos rėmų ir yra autonomiška disciplina. Ši lingvistikos šaka turi daug krypčių: toponimika, astronimika, zoonimika, anemonimika, teonimika, antroponimika ir kt.
Šio darbo pasirinktoji onomastikos šaka yra antroponimika, tyrinėjanti asmenvardžius. Asmenvardžiai taip pat dar gali būti skirstomi į: vardus, pavardes, patronimus, pravardes ir slapyvardžius. Šiame darbe apsiribojama tik vardais. Šio darbo tema „Senųjų, naujųjų ir krikščioniškų vardų tyrinėjimas“. Darbo tikslas – ištirti antroponimų vartojimą skirtingose amžiaus grupėse. Tiriamoji medžiaga – HMF lietuvių filologijos antro kurso studentų, jų tėvų, seserų/brolių ir senelių vardai gauti iš anketų. Šios medžiagos apimtis – 228 skirtingi vardai. Skirtingų amžiaus grupių vardai suklasifikuoti į tris grupes: senelių vardai (XX a. pirmoji pusė); tėvų vardai (XX a. antrosios pusės pradžia); kurso studentų, jų brolių/seserų vardai (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia). Minėtam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
• Ištirti senųjų, naujųjų, krikščioniškų vardų kilmę;
• Ištirti, kurie antroponimai iš turimos tiriamosios medžiagos yra senieji, naujieji ir krikščioniški;
• Išanalizuoti ir palyginti vardų tendencijas kartose.
Įvykdyti iškeltiems uždaviniams ir tikslui bus naudojami diachroninis, aprašomasis ir lyginamasis metodai. Mūsų asmenvardžiai tiriami gana seniai, bet lietuvių antroponimikos darbų kol kas turime nedaug.