Televizijos laidų, filmų poveikio moksleivių socialinio elgesio formavimuisi tyrimas

Nė viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Televizijos poveikis žmogui ir apskritai kultūrai amžių sandūroje taip išaugo, kad jau tapo nebeįmanoma atskirti – ar visuomenė formuoja televiziją, ar televizija daro įtaką visuomenės formavimui? Kuo toliau, tuo labiau ima atrodyti, kad televizija, tenkindama net išrankiausio žiūrovo troškimus, tampa savarankiška ir akivaizdžią įtaką turinčia jėga. Suprantama, troškimų yra pačių įvairiausių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus atsipalaidavimo būdo, charakterio, gyvenamosios aplinkos ir t.t.Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Ne tik daugėja žmonių žiūrinčių televiziją skaičius, bet kartu nuolatos auga ir televizijos žiūrėjimo dažnumas bei trukmė. Televizijų programų tinkleliai atrodo sudaryti taip, lyg programų direktoriai nusižiūrėtų vieni nuo kitų: tuo pačiu metu į eterį transliuojami dainų ir šokių projektai, pokalbių, pseudo publicistikos šou arba bulvarinės laidos. Vieni šalia kitų įrašyti amerikietiški animaciniai filmai, meksikietiškos muilo operos, lietuviški serialai, „premjeriniai“ vakaro filmai kovoja už tikslinės auditorijos dalį. Varžydamiesi dėl gausesnės publikos, dėl reitingų, televizijos prodiuseriai dažnai nuslysta į paviršutiniškumą. Šiandien filmas nebus populiarus, jei jame mafijos užsakymu niekas nesusprogdins kokio nors didelio laivo, neištaškys smegenų ar sulėtintai taip ir neparodys, kokiu įmantriausiu būdu „kietas vyrukas“ suknežina banditui nosį. Taip. Šiandieninė televizija kuria ne tik grožio etaloną, bet formuoja gėrio ir blogio kriterijus. Žiūrovams, ypač jaunesnio amžiaus, atrodys savotiškai artima, kai jie matys rūkantį, besikeikiantį ar „profilaktiškai“, nepasisekus bylai, iš nevilties prisigėrusį policininką. Kad ir ką besakytume, tačiau visi tie „Teksaso reindžeriai“, „Niujorko slaptieji policininkai“ ar „žmogžudysčių skyriaus seržantai“ bando pademonstruoti, kad nors ir būdamas toli gražu nešventas, kiekvienas gali tapti „kietu“ gėrio saugotoju. Belieka tik pasirinkti lengviausią išeitį, kurią visada pirmoji pasiūlo televizijaApie televizijos poveikį jaunimui diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams. Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės. Taigi ar yra iš ko rinktis mąstančiam žiūrovui? Ir jei televizija „bukina“ suaugusiųjų auditoriją, kaip ji gali paveikti augančią kartą? Šiame darbe ir sieksime išanalizuoti kokia gi yra televizijos laidų ir filmų įtaka moksleivio socialinio elgesio formavimuisi.