Operantinio sąlygojimo tyrimas

Mokymasis – sąlyginai pastovus organizmo elgsenos pokytis, lemiamas patirties. (Myers, 2008). Galima išskirti du mokymosi būdus – asociatyvųjį (siejami du dirgikliai arba atsakas ir jo pasekmės) bei mokymąsi stebint. Yra skiriami du asociatyviojo mokymosi tipai – klasikinis ir operantinis sąlygojimas (Myers, 2008).

Operantinis sąlygojimas, arba operantinis mokymasis – bet kokia procedūra, kurios metu elgesys susilpnėja arba sustiprėja (t.y. tampa rečiau/dažniau pastebimas), priklausant nuo pasėkmių. Dar vadinamas instrumetiniu mokymusi (Chance, 2009). Didžioji dalis operantinio sąlygojimo (taip pat ir klasikinio) eksperimentų atliekama su gyvūnais. Siekiant išaiškinti normalią gyvūnų inteligenciją (XIX amžiuje buvo manoma, kad gyvūnų mokymasis paremtas samprotavimu/protavimu), eksperimentus su gyvūnais atlikinėjo Edward Lee Thorndike. Garsiausi jo tyrimai buvo atliekami su katėmis – mokslininkas į „galvosūkio dėžę“ įdėdavo alkaną katę, į dėžę taip pat buvo įdedama maisto – taip, kad katė jį matytų, tačiau negalėtų pasiekti. Dėžė turėjo dureles, kurias katė galėtų atidaryti paprastu veiksmu (pavyzdžiui, patraukiant virvelę). Iš pradžių buvo galima stebėti eilę neveiksmingų katės elgesio išraiškų, kol galiausiai ji atidarydavo dureles. Katę vis įdėjus į dėžę neefektyvūs veiksmai (draskymas ir pan.) mažėdavo, kol galiausiai po daugelio eksperimento pakartojimų katė, įdėta dėžėn, iš karto traukdavo virvelę (Chance, 2009). Thorndike padarė išvadą, kad elgesys dažniausiai turi dviejų tipų pasėkmes. Vėliau tyrėjas šį ryšį tarp elgesio ir pasėkmių pavadino rezultato dėsniu: atlyginamą elgesį linkstama kartoti (Myers, 2008). Šį teiginį išplėtojo ir bene didžiausią indėlį operantinio sąlygojimo tyrimams paliko B. F. Skinneris. Tyrimams jis sukūrė operantinę kamerą (Skinnerio dėžę), kurioje yra svirtis/mygtukas, kurį nuspaudęs gyvūnas gauna maisto arba vandens bei prietaisas gyvūno reakcijoms fiksuoti. Išskirti keturi operantinio mokymosi tipai: teigiamas pastiprinimas, neigiamas pastiprinimas, teigiama bausmė bei neigiama bausmė. Teigiamo pastiprinimo metu reakcijas seka stimulo pasirodymas arba stimulo sustiprėjimas. Neigiamo pastiprinimo metu elgesys stiprinamas stimulo intensyvumo sumažėjimu arba visišku stimulo panaikinimu (Chance, 2009). Ir teigiamomis (suteikiant nepageidaujamą pasėkmę), ir neigiamomis (atimant kažką pageidaujamą) bausmėmis siekiama sumažinti poelgių dažnį (Myers, 2008).

Darbo tikslas: Taikant operantinį sąlygojimą (jo dalis – dėtuvės mokymą, formavimą, išnykimą bei spontanišką atsiradimą) suformuoti svirtelės paspaudimo reakciją (elgesį) pas virtualią laboratorinę žiurkę Sniffy.