Regimojo dėmesio (suvokimo) apimties priklausomybės nuo stimulo dydžio ir įprasminimo tyrimas

Puikiai žinoma, kad skaitymas – ne tik malonus laiko praleidimas, bet ir procesas, kuris atneša žmogui naudos. Skaitydamas individas įsisavina informaciją, kuri yra pateikiama raštu. Taip pat skaitymas atneša ir kitokių privalumų – daug skaitantis žmogus yra linkęs geriau suprasti kitus, tai yra, jis yra empatiškesnis, neretai nuolat skaitančio žmogaus išprusimo lygis yra didesnis, o žodynas – turtingesnis. Skaityti galima įvairiai: garsiai, tyliai, smarkiai gilinantis į tekstą ar prabėgomis. Skaitomų tekstų taip pat egzistuoja visa galybė: grožinė ir mokslinė literatūra (knygos), straipsniai, produktų etiketės, reklamos ir t. t. Tampa akivaizdu, kad esant tokiai įvairenybei tekstų, o tuo pačiu ir skaitytojų, skirsis žmonių skaitymas – vieni skaitys lėčiau, kiti greičiau, labiau ar mažiau suvokdami turinį. Atpažinti ir suvokti šiuos skirtumus padeda tam tikros charakteristikos, kurios naudojamos eksperimentuose, susijusiuose su skaitymu – laikas (pvz. skaitymo trukmė) ir sakados (trumpi akies judesiai; šuoliukai, peršokant nuo vieno taško iki kito skaitant) (Solso, 1991). Suvokimas – psichinių procesų pasekmė, kai mes įvertiname stimulą, suprantame jo reikšmę ir įtaką mūsų organizmui. Kalbos suvokimas yra pakankamai pasyvus procesas, kadangi klausytojui nereikia atlikti jokio akivaizdaus veiksmo tam, kad jis galėtų klausytis ir dalyvauti pokalbyje. Aktyvesnis suvokimo procesas vyksta skaitant knygą ar laikraštį, kadangi skaitytojas kontroliuoja informacijos įsisavinimo greitį ir turi judinti akis, tam, kad būtų įsisavinta nauja informacija. Akių judesiai susideda iš jau anksčiau minėtų sakadų, kurias seka fiksacijos (stabtelėjimai), kurių metu apdorojama regimoji informacija (Braisby & Gellatly, 2005). Skaitant akys atlieka dvejopus judesius:

1. išilgai skaitomos eilutės (iš kairės į dešinę);
2. iš dešinės į kairę (nuo perskaitytos eilutės galo į kitos eilutės pradžią).

Jei tekstas sunkesnis, dar prisideda judesiai išilgai eilutės, kurie yra priešingos krypties – iš dešinės į kairę – tokie judesiai pasitaiko, kai tekstas sudėtingesnis ir grįžtama prie jau perskaitytos medžiagos. Sakadų ir fiksacijų skaičius priklauso nuo eilutės ilgio ir individo dėmesio apimties (vienodų objektų, kuriuos galima apimti vienu žvilgsniu, t. y. per 200 ms, skaičiaus), be to ir nuo teksto sudėtingumo ir skaitomos kalbos (Bagdonas, 1974). Mūsų akys skaitant taip paprastai nejuda nuo vieno žodžio link kito – kai kurie žodžiai yra apskritai praleidžiami, o kiti reikalauja keleto fiksacijų (1 pav.) (Braisby & Gellatly, 2005).