Regimojo dėmesio apimties priklausomybės nuo stimulo dydžio ir įprasminimo tyrimas

Rega yra viena svarbiausių žmogaus juslių, vyraujantis jutimas. Proceso, vadinamo jutimu metu mūsų regos pojūčiai aptinka aplinkos fizinę energiją ir paverčia ją nerviniais signalais, pasitelkus žinias bei lūkesčius, mūsų smegenys suvokia šių signalų prasmę. Žmogus atsirenka, į ką atkreipti dėmesį ir apdoroja ribotą kiekį duomenų. (Myers, 2008) Taigi suvokimas yra neįmanomas be dėmesio. Pirmasis žingsnis pažinime yra dėmesys. Dėmesys žmogui labai svarbus, nes jis lemia, į kuriuos informacijos šaltinius bus atsižvelgta, kaip sėkmingai bus priimama informacija. Selektyvus dėmesys reiškiasi jau nuo pat gimimo – kai kreipiama dėmesį į vienus stimulus, o kitus ignoruojame. Dėmesys koncentruojamas ten, kur jo reikia užduočiai išspręsti. (Žukauskienė, 2007) Dėmesio išlaikymui svarbūs išoriniai (triukšmas, trukdymas iš aplinkos) ir vidiniai veiksniai . Pavyzdžiui individualūs skirtumai kaip valia, atsparumas išoriniams veiksniams. Dėmesį taip pat lemia motyvacija, įtampa, nuovargis ir netgi fizinių poreikių patenkinimo lygis, pavyzdžiui alkio.

Didelė dalis žmogaus mąstymo remiasi kalba. Augdami vaikai įgyja žinių apie objektus ir ryšius tarp jų per nekalbinį tiesioginio ir netiesioginio patyrimo apdorojimą. Toks supratimas padeda perteikti reikšmę kalbiniams simboliams. (Bandura, 1986) Psichologija skiria dvi kalbinės veiklos rūšis: receptyviąją (skaitymo, klausymo) ir reproduktyviąją (kalbėjimo, rašymo). Psicholingvistiniu požiūriu, skaitymas yra kalbos ir mąstymo sąveikos procesas. (Merkys ir kiti, 2010) Skaitant pasireiškia valinga dėmesio forma, savaiminis dėmesys – mes valingai susitelkiame į teksto prasmę, tačiau dėmesį nesunku išlaikyti, tam nereikia dėti daug pastangų. Skaitymas, klausymasis ir supratimas atlieka tą pačią komunikacinę paskirtį – gauti informacijos iš įgarsinto ar parašyto teksto. Skaitytojas skaito tuo pat metu susitelkdamas į supratimą ir gana paviršutiniškai į raidžių formą.(Merkys ir kiti, 2010)