Atminties tyrimas: Ebbinhauso kraštų efekto nustatymas, pirmumo ir naujumo efektų naikinimas

Turbūt daugelis pritartų, jog žmogaus gyvenimas be atminties nebūtų pilnavertis ir sėkmingas. Tačiau juk dažnai nė nesusimąstome, kas tai, kaip veikia mūsų atmintis, kokios jos ribos. Į šiuos klausimus bando atsakyti šia sritimi besidomintys kognityvinės psichologijos atstovai. Atmintis – individo sugebėjimas įsiminti, išlaikyti ir prireikus vėl grąžinti informaciją į sąmonę (Jusienė, Laurinavičius, 2007, p. 117). Prieš kelis dešimtmečius Atkinsono ir Shiffrino pasiūlyta trikomponentė arba trijų stadijų teorija iki šiol yra viena iš pagrindinių atminties interpretavimo alternatyvų (Martišius, 2006, p.142). Pasak jų egzistuoja trys pagrindinės atminties struktūrinės dalys – sensorinis registras, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties saugyklos.

Atminties tyrimų ir matavimų būdų pradininkų laikomas Ebbinhaus. Jis atliko ekperimentus su savimi, pateikdamas sau beprasmius skiemenis ir stengdamasis kuo daugiau jų atsiminti. Vėliau skaičiuodavo teisingų atsimintų skiemenų skaičių. Tyrėjas savo eksperimentu nustatė, jog elementų demonstravimo greitis turi įtakos beprasmių skiemenų sekos įsiminimui - elementų įsiminimas gerėja rodymo metu tarp elementų esant ilgesnėms pauzėms. Taip pat įsimenant informaciją svarbu, kuris tai elementas sekoje: pirmas, vidurinis ar paskutinis. Pasak Ebbinhauso, elementai, esantys sekos pradžioje ir gale, įsimenami geriau, nei esantys sekos viduryje – tai vadinama „Kraštų efektu“. Procesą, kurio metu pirmieji sekos elementai kartojami mintyse daug kartų ir dėl to patenka į ilgalaikę atmintį, jis pavadino „Pradžios (arba pirmumo) efektu“. Elementai, kurie yra sekos viduryje, patenka į trumpalaikę atmintį, kai ši jau yra užpildyta, todėl joje neužsilieka ir žmogui sunku įvardinti sekos viduryje esančius elementus. O gale esantys elementai efektyviau atgaminami dėl to, kad pradėjus atgaminimo procesą, jie atsiduria trumpalaikėje atmintyje ir tiriamasis juos gali lengvai iš ten „ištraukti“. Šis procesas vadinamas „Naujumo efektu“. Šį efektą galima lengvai nuslopinti tiriamajam po parodytos sekos duodant tam tikrą lengvą bei trumpą užduotėlę. Tokiu būdu tiriamasis praranda galimybę kartoti paskutinius sekos elementus mintyse ir jie jau nebus „ištraukiami“ tiesiogiai iš trumpalaikės atminties. Pasireiškia interferencija – turimos informacijos išlaikymo pablogėjimas dėl jos slopinimo pateikiama nauja informacija.

Darbo tikslai:

Praktiškai patikrinti Ebbinhaus „Kraštų efektą“.Patikrinti, ar egzistuoja dvi nepriklausomos (ilgalaikė ir trumpalaikė) atmintys panaikinant „Pirmumo efektą“ ir „Naujumo efektą“.