Ikoninės atminties tyrimas

Atmintis – vienas svarbiausių procesų ir atlieka labai didelę reikšmę žmogau gyvenime, todėl yra plačiai ir intensyviai tyrinėjama. Atmintis yra individo sugebėjimas įsiminti, išlaikyti ir prireikus vël grąžinti informaciją į sąmonę (Jusienė, Laurinavičius, 2007, p. 117).

Psichologijoje šiuo metu vyrauja trijų stadijų atminties aiškinimo teorija, teigianti, kad žmogaus atmintį sudaro sensoriniai registrai, trumpalaikės ir ilgalaikės atminties saugyklos (Martišius, 2006, p.142). Labiausiai ištirtas yra vizualinis sensorinis registras. Sperling atliko tyrimus, susijusius su fotografine atmintimi ir pastebėjo, kad ji labai trumpa. Eksperimente Sperling tiriamiesiems parodydavo 3x3 (3 eilutės ir 3 stulpeliai) matricas, kur kiekviename langelyje buvo rodoma po raidę. Tuomet tiriamieji turėjo pasakyti kokias raides prisimena. Visa tai buvo pavadinta pilnojo atsako metodu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tiriamieji sugebėjo atsiminti ne daugiau 5 raidžių iš 9 (Sperling, 1960, cit. pgl. Martišius, 2006, p. 153 ). Kito tyrimo metu Sperlingas tiriamiesiems parodydavo matricą su raidėmis ir tuoj pat pateikdavo aukšto, vidutinio arba žemo tono garsus. Šis signalas pranešdavo tiriamiesiems, kurios eilutės (atitinkamai viršutinės, vidurinės ar apatinės) raides jie turi pasakyti. Vartojant šį dalinio atsako metodą, kai intervalas tarp stimulų pranykimo ir tono pateikimo (tarpstimulinis intervalas) buvo lygus nuliui, kiekviena eilutė buvo atgaminama beveik 100 procentų tikslumu. Keisdamas tarpstimulinio intervalo trukmę Sperling pastebėjo, kad kuo vėliau buvo pateikiamas tonas, tuo prastesnis buvo atgaminimas. Buvo nustatyta, kad vizualinė informacija, per mažiau negu 250 ms. neperkelta į kitą atminties saugyklą, yra prarandama. Taip pat buvo pastebėta, jog didinant lenteles, kyla įvairių problemų matuojant ikoninę atmintį: 1) jei eilučių daug, signalai, iš kurios eilutės reikia atgaminti raides, sudėtingėja, tiriamasis turi atlikti sudėtingesnes kognityvines operacijas ir tai užima daugiau laiko, tad informacijos prieinamumas sensorinėje atmintyje greitai mažėja; 2) kiekvieno elemento atgaminimas slopina po jo einančio elemento atgaminimą. Taigi, tiksliai išmatuoti ikoninės atminties apimtį kol kas neįmanoma, ji laikoma beribe (Solso, 1991, p. 80).

Vėliau buvo atlikta daugiau tyrimų su atvaizdžio atmintimi siekiant nustatyi jos funkcijas. Šiuo metu dažniausiai yra išskiriamos šios: 1) atvaizdžio atmintis yra reikalinga, kad būtų tęsiamas vizualinės informacijos apdorojimas sakadų metu, kai sensorinis įėjimas yra slopinamas, t.y. kai sakadinio judėjimo metu jautrumas stimuliacijai labai sumažėja; 2) informacijos išlaikymas atvaizdžio atmintyje sąlygoja tariamo judejimo suvokimą; 3) ne pats stimulas, o per pirmąsias dešimtąsias sekundės fiksacijos metu susiformavęs atvaizdis yra toliau apdorojamas (Martišius, 2006, p. 14 ).

Darbo tikslai:

1. Nustatyti ikoninės atminties apimtį pilno ir dalinio atsako metodais.
2. Nustatyti ikoninės atminties trukmę.