Absorbcijos principo taikymas administraciniame procese

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą. Šis teisinės gynybos principas konkretinamas įvairiuose įstatymuose, t.y. Teismų įstatyme, Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme. Teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti realiai ir efektyviai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu asmuo laikosi įstatymų reglamentuojamos tvarkos ir nustatytų sąlygų. Viena iš tokių sąlygų tinkamam teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui yra bylos teismingumas konkrečiam teismui.
Lietuvoje pradėjus veikti specializuotiems administraciniams teismams, iškilo bendrosios ir specializuotos kompetencijos – administracinių teismų jurisdikcijos atskyrimo problema. Taigi, šiame darbe stengiamasi atskleisti vienos iš pagalbinių priemonių atskiriant teismų kompetencijos klausimus, sprendžiant ginčus, absorbcijos principo esmę ir pagrindines su juo susijusias problemas.
Visų pirma, reikėtų paminėti, jog norint priskirti tam tikros kategorijos bylą konkrečiam teismui, reikia pasitelkti rūšinį teismingumą, kuriuo reminantis atskiriamos bendrosios kompetencijos teismų bei admininstracinių teismų kompetencijos. Rūšinis teismingumas, padeda nustatyti teismo rūšis ir teismų sistemos grandis – kuris teismas nagrinės bylą, kaip pirmoji instancija. Dažniausiai kompetencijų atskyrimo problema kyla tuomet, kai ginčas yra susiję su keliais teisiniais santykiais, kai ieškiniu, skundu ar pareiškimu sujungiami keli reikalavimai – vieni privataus, o kiti viešojo pobūdžio arba viena iš ginčo priežasčių yra administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais reikėtų vadovautis absorbcijos principu, t.y. jeigu pagrindinis ginčo klausimas kyla iš privatinių teisinių santykių, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose.