Administracinių prievartos priemonių taikymo ypatumai policijos veikloje

Kadangi ne visi asmenys ir ne visada yra linkę laikytis konstitucijos bei įstatymų keliamų reikalavimų, taip pat užtikrinti kitų norminių aktų teisingą įgyvendinimą, valstybė privalo tokiems asmenims taikyti įtikinėjimo ar skatinimo priemones, o kai to nepakanka ar pastarosios priemonės tampa neveiksmingos, gali būti taikomos ir prievartos priemonės asmenims šiurkščiai pažeidusiems įstatymą ar kitus teisės norminius aktus.

Teisinės prievartos taikymas yra konkrečiai valstybės kompetencija; ji vienintelė turi teisę taikyti prievartą žmonėms ar jų kolektyvams taip įgyvendindama savo specialųjį prievartos aparatą. Tik valstybė leidžia teisės normas bei taiko jų numatytas sankcijas.

Teisinę prievartą galima skirstyti pagal teisės šakas: civilinė, baudžiamoji, drausminė, administracinė prievarta.

Kalbant konkrečiai apie administracinę teisinę prievartą ir norint tinkamai atskleisti šios prievartos sampratą, pirmiausia reikia išanalizuoti jos sąvoką. Tačiau prieš tai derėtų suprasti, kas gi apskritai yra „prievarta“? Šiuolaikiniuose lietuvių kalbos žodynuose žodis „prievarta“ apibūdinamas, kaip fizinės jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti.

Tuo tarpu žodis „administracinė“ nurodo prievartos veikimo sritį, t.y. kurioje teisės šakoje ji yra taikoma. Tačiau norint detaliai apibrėžti administracinės prievartos priemonės sampratą negalima nepaminėti jos pačios požymių, taigi konkrečiausias administracinės prievartos priemonės apibrėžimas būtų toks:

„Administracinė teisinė prievarta yra speciali valstybinės teisinės prievartos rūšis, kurios priemones nustato administracinės teisės normos, dažniausiai taikoma vykdomosios valdžios subjektų ir pasireiškianti išoriniu valstybiniu teisiniu psichiniu, fiziniu, turtiniu ar organizaciniu poveikiu žmonių sąmonei ir elgesiui bei sukelianti tam tikras neigiamus (asmeninius, organizacinius, turtinius) padarinius padarius neteisėtą veiką arba dėl tam tikrų ypatingų objektyviai atsiradusių nepalankių aplinkybių“.(Petkevičius P. „Administracinė atsakomybė”, 1996, p. 107)

Šis apibrėžimas apima ir administracinės prievartos požymius, ir jos funkcijas bei taikymo sritį, todėl leidžia plačiau ir išsamiau atskleisti administracinės prievartos esmę. Bet galimas ir žymiai glaustesnis, tačiau nemažiau teisingas apibrėžimas:

„Administracinė prievarta tai poveikio priemonė, naudojama tais atvejais, kai neįmanoma įtikinimo būdu paveikti žmonių valios, jie nevykdo teisinių pareigų, nesilaiko teisės normų reikalavimų.“ (Petkevičius P. “Administracinė atsakomybė”, 1996, p. 107)