Kai kurie darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Darbo sutartis - vienas svarbiausių individualios darbo teisės institutų, reguliuojantis privatinius santykius tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.).
Darbo sutarties pasibaigimas – plačiausia sąvoka, apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. Vienas iš tokių atvejų yra darbo sutarties nutraukimas. Nutraukimas reiškia darbo sutarties pasibaigimą abiejų arba vienos iš šalių valia. Įstatyme yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Kaip apibūdina I. Nekrošius, darbo sutarties nutraukimo pagrindai yra juridiniai faktai arba jų sudėtys, kurioms esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.
Galima darbo sutarties pasibaigimo pagrindus klasifikuoti pagal tai, kieno valia darbo sutartis pasibaigia. Pagal šį kriterijų darbo sutartis gali pasibaigti šalių susitarimu, darbuotojo pareiškimu arba darbdavio iniciatyva.