Darbo sutarties nutraukimas ir atsiskaitymas su darbuotoju

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu. (DK 93 str.) Darbo sutarties specifiškumas tame, jog ši sutartis negali būti neatlygintinė, priešingu atveju toks susitarimas, kuriuo bus susitarta atlikti tam tikrus darbus negaunant nustatyto atlygio, negalės būti laikoma darbo sutartimi. Taigi darbo sutarties sudarymas savaime sukuria vieną iš pagrindinių darbdavio pareigų – mokėti tam tikrą atlyginimą darbuotojui už jo atliekamą darbą. Savo ruožtu darbo sutarties nutraukimas tokią pareigą nutraukia, tačiau tai nereiškia, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį tinkamai neatsiskaitęs su darbuotoju. Darbo santykiai visgi yra pagrįsti abiejų šalių bendradarbiavimu ir lojalumu, kas reiškia, jog darbuotojui ir darbdaviui nutraukus darbo sutartį, privalu tinkamai įforminti tokią teisinio santykio pabaigą. Šiuo atveju darbdavys privalo tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Atsiskaitymas darbo santykiuose suprantamas ne tik kaip materialinis atsiskaitymas, bet ir kaip teisinis. Toliau darbe būtent ir kalbėsime apie darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (tiek finansiškai, tiek ir teisiškai), tokio atsiskaitymo terminus bei neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju teisines pasekmes. Darbe taip pat aptarsime išeitinės išmokos instituto esmę bei specifiką, nurodysime kada ši išmoka mokama, o kada ne. Darbo tikslas – dabar galiojančios atsiskaitymo tvarkos su atleidžiamu darbuotoju analizė bei palyginimas su anksčiau galiojusia. Įdomu tai, jog dabartinė Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcija (DK) numato kitokius uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju padarinius nei seniau galiojusi. Visgi jie taip pat yra susiję su tam tikrų piniginių sumų išmokėjimu darbuotojui už uždelsimo laikotarpį, tik skiriasi pačių sumų skaičiavimo tvarka. Apie tai taip pat bus kalbama darbe. Darbe nesistengiama apsiriboti perskaitytos medžiagos konspektavimu ar nurašymu, į analizuojamą temą žvelgiama tiek nacionalinių aktų, tiek ir ES teisės aktų pagrindu, visgi įdomu tai, jog ES nėra suvienodinusi atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, taip pat nėra nustatyta ir bazinių principų, koks tas atsiskaitymas turi būti. Tai paliekama valstybių narių kompetencijai. Taigi darbe daugiausia analizuojamos DK nuostatos, taip pat remiamasi moksline literatūra, didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikai. Tema nagrinėjama taikant aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį bei sisteminį metodus.