Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių darbo santykių pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Svarbiausia, kad tai būtų padaryta remiantis Darbo kodekse numatytais pagrindais ir laikantis jame nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu tvarka bei sąlygos siejamos su LR Konstitucijoje ir DK įtvirtintu laisvės pasirinkti darbą principu bei Konstitucijoje įtvirtintu priverčiamojo darbo draudimu, taip pat su darbdavio teise tinkamai organizuoti bei planuoti savo verslą.

Darbo sutartis, kaip žmonių socialinio ir ekonominio kooperavimosi forma, gali būti efektyvi tik tuo atveju, jeigu kaip jos išdava atsiradę darbo santykiai yra stabilūs . Bet kuriai iš darbo sutarties šalių vienašališkai nutraukus darbo sutartį gali būti sugriauti susiklostę stabilūs šalių santykiai. Darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį iš anksto neįspėjus darbdavio, darbdavys gali nesugebėti per trumpą laiką surasti darbuotojui pamainos ir dėl to gali patirti nemažai nuostolių: sutriks įprastas įmonės, įstaigos ar organizacijos darbas, nutrūks gamybos procesai, laiku neatlikus užsakymų gali būti prarastas klientų pasitikėjimas ir pan. DK nustatyta, kad darbuotojas gali vienašališkai nutraukti darbo sutartį tik nustatyta tvarka iš anksto apie tai įspėjęs darbdavį .

Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva (esant ir nesant svarbioms priežastims), lyginant įtvirtintą tvarką Lietuvoje bei pasirinktoje ES valstybėje narėje – Vokietijoje.

Šiam tikslui pasiekti užsibrėžiau tokius uždavinius:

Išanalizuoti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu reglamentuotą tvarką Lietuvoje ir Vokietijoje;

Apžvelgti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu dėl nepriklausančių nuo darbuotojų aplinkybių pagrindus Vokietijoje ir Lietuvoje.