Lietuvos prekybos balansas 2007-2011 metais

Norėdami nagrinėti Lietuvos prekybos balansą, visų pirma turėtume trumpai išsiaiškinti kas tai yra prekyba ir prekybos balansas.
Pati prekyba, anot lietuviškos laisvosios enciklopedijos, yra savanoriški prekių ir (arba) paslaugų mainai tarp kelių ar daugiau objektų, tai pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių forma. Pirminė prekybos forma buvo natūriniai mainai, tiesioginis pasikeitimas prekėmis ar paslaugomis. Šiuolaikinėje prekyboje paprastai naudojamas mainų „tarpininkas“ – pinigai, kurių dėka prekybos procesas gali būti suskaidomas į du etapus – pirkimą ir pardavimą. Šalies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima šias pagrindines sritis: prekybą prekėmis, paslaugų judėjimą, kapitalo judėjimą ir mokėjimus.
Pastarasis suskirstymas atsispindi mokėjimų balanse. Šalies mokėjimų balansas parodo visas ekonomines transakcijas, įvykdomas tarp šalies ir užsienio ekonominių subjektų per tam tikrą laikotarpį. Mokėjimų balansas susideda iš šių pagrindinių dalių: prekybos balansas (eksportas ir importas), paslaugų ir pajamų balansas (eksportas ir importas), einamųjų pervedimų balansas (pervedimai iš užsienio ir pervedimai į užsienį), kapitalo balansas bei oficialios tarptautinės atsargos. Plačiau nagrinėsime prekybos balansą.
Prekybos balanse atsispindi prekių ir paslaugų eksportas ir importas. Eksportas reiškia, kad dalį šalyje pagaminto produkto suvartoja užsienio gyventojai, o importas – kad dalį užsienio šalių produktų suvartoja mūsų šalies gyventojai. Prekybos balanse prekių eksportas ir importas įvertinamas kainomis, kurios atspindi eksportuojančios šalies prekės vertę, įskaitant krovimo į transporto priemonę kaštus. Pagal šią metodiką sudaromas ir Lietuvos mokėjimų balansas.
Šiame darbe apžvelgsime Lietuvos prekybos balanso duomenis nuo 2007 iki 2011 metų. Taigi, šio referato tikslai yra: susipažinti su prekybos balanso sąvoka, aptarti Lietuvos prekybos balansą tam tikru laikotarpiu ir išsiaiškinti kaip ir kodėl jis kito.