Lietuvos mokėjimų balansas ir jo dinamika

Šiuolaikinės valstybės yra pasaulinio ūkio dalyvės. Šalies vykdomos operacijos su užsienio partnerėmis atspindi pasaulinio ūkio, kuris jungia nacionalines ekonomikas, ryšius ir santykius. Todėl bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausiais požymiais laikomi valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Kiekviena šalis apskaito savo prekybinius bei finansinius sandorius su kitomis valstybėmis sudarydama mokėjimų balansą, kuris atspindi šalies tarptautinių ekonominių santykių būklę. Šalies mokėjimų balansas, kurio sąskaitos atspindi šalies sandorius su kitomis pasaulio valstybėmis, leidžia spręsti apie šalies tarptautinės ekonominės veiklos efektyvumą ir yra pagrindas kuriant šalies tarptautinę ekonominę politiką.

Lietuvos mokėjimų balansą sudaro Lietuvos bankas. Lietuvos mokėjimų balanso teisinė bazė yra Lietuvos banko įstatymas, Statistikos įstatymas ir 2003 m. spalio 23 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr.106. dabartiniu metu sudaromi ir oficialiai skelbiami mėnesinių, ketvirčių ir metų Lietuvos mokėjimų balansai. Remiantis Lietuvos banko duomenimis žinome, kad praėjusiais metais mokėjimų balanso einamoji sąskaita sudarė -1663,63 mln. lt., o kapitalo ir finansinės sąskaitos sudarė 1646,83 mln. lt.

Pastarųjų metų pasaulio ir vietiniai įvykiai veikė Lietuvos mokėjimų balanso rodiklius, kurie drastiškai kito per paskutiniuosius metus. Kaip ir kiti makroekonominiai rodikliai, taip ir mokėjimų balansas bei jį sudarančios sąskaitos signalizuoja Lietuvos ekonominės politikos privalumus bei trūkumus. Kadangi šalies mokėjimų balanso rodikliai gali būti būsimo šalies ekonominio nuosmukio ar krizės priežastis, kuri atsiranda, kai šalyje su fiksuoto valiutos kurso rėžimu ilgo laikotarpio eigoje atidėliojamas einamosios sąskaitos deficito sureguliavimas ir taip išsekinami šalies užsienio rezervai. Pagrindiniai požymiai, kuriai galima identifikuoti mokėjimų balanso krizę yra augantis šalies einamosios sąskaitos deficitas, senkantys užsienio valiutos rezervai bei didelė valstybės skola.

Temos aktualumas: Mokėjimų balansas ir jo sudėtinių dalių interpretavimas vaidina svarbų vaidmenį tiek sprendžiant apie kiekvienos šalies padėtį tarptautinėje rinkoje, tiek priimant makroekonominius sprendimus šalies mastu. Todėl labai svarbu yra tinkamas mokėjimų balanso rodiklių interpretavimas ir analizė, siekiant išvengti klaidų, kurios gali atsirasti dėl neteisingo traktavimo.

Norint įsigilinti į mokėjimų balanso struktūrinių dalių prasmę, tikslinga atskiras mokėjimų balanso sąskaitas analizuoti atskirai. Darbe yra analizuojama kiekviena iš mokėjimų balanso sudėtinių dalių.

Darbo objektas: Lietuvos mokėjimų balansas.

Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos mokėjimų balanso dinamiką.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti Lietuvos mokėjimų balanso sampratą ir reikšmę;
2. Apžvelgti Lietuvos mokėjimų balanso struktūrą bei jį veikiančius veiksnius;
3. Išanalizuoti Lietuvos mokėjimų balanso einamąją bei kapitalo ir finansinę sąskaitas;

Darbo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, informacijos, pateiktos Lietuvos banko internetinėje svetainėje, rinkimas, sisteminimas, gautų rezultatų analizė ir apibendrinimas.

darbo struktūra. Šį darbą sudaro dvi dalys.

Pirmoje dalyje apžvelgiama mokėjimų balanso samprata, reikšmė, struktūra bei mokėjimų balansą veikiantys veiksniai.

Antroje dalyje yra atliekama 2005 – 2011 metų Lietuvos mokėjimų balanso atskirų dalių: einamosios sąskaitos analizė, kapitalo ir finansinės sąskaitų analizė. Detalizuojamas ir apibendrinamas Lietuvos mokėjimų balansas ir jo dinamika.