Nedarbo rodikliai ir jų dinamika Lietuvoje

„Bedarbio laisvė miegoti rytais kiek tik širdis geidžia yra nieko verta, nes jis jos nepasirinko laisva valia. Jausdamiesi nereikalingi, žmonės kartu jaučiasi ir paniekinti. Jiems kyla grėsmė susirgti depresija ir visiškai apsileisti.“
Stefan Klein. Laimės formulė
Nedarbas – viena svarbiausių makroekonominių problemų. Netekus darbo prarandamas pajamų šaltinis, smunka gyvenimo lygis, patiriamas psichologinis diskomfortas. Nedarbas tyrinėjamas įvairiais aspektais: nustatinėjamas jo lygis, priežastys, makroekonominiai ir mikroekonominiai nedarbo nuostoliai, rengiama ir tobulinama vyriausybės užimtumo politika. Nedarbas tapo įprastu reiškiniu ir egzistuoja kaip didžiulė problema. Nedarbo lygio priežasčių ir pasekmių analizė padeda surasti nedarbo mažinimo būdus, vyriausybei lengviau įgyvendinti užimtumo programas.
Nedarbas – reiškinys, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško. Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo(darbo jėgos) panaudojimo laipsnį. Lietuvos darbo biržos informacija neparodo tikslaus bedarbių skaičiaus, kadangi dalis gyventojų darbo ieško nelegaliose ar privačiose darbo biržose ar kitais būdais. Tuo tarpu darbo birža skelbia duomenis tik apie bedarbius, besikreipiančius į valstybinę darbo biržą. Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio. Netikslūs duomenys apie ieškančius darbo trukdo tiksliai nustatyti nedarbo priežastis. Kai nedarbo lygis yra aukštas, t. y. darbo paklausa labai viršija darbo pasiūlą, atsiranda grėsmė ekonominiam ir socialiniam visuomenės stabilumui. Todėl rinkos ekonomikos valstybėse užimtumas ir nedarbas nuolat tiriamas. Statistiniai duomenys būtini darbo rinkos reguliavimui, gyventojų socialinės apsaugos užtikrinimui, darbuotojų perkvalifikavimui.
Darbo tikslas: statistiniais metodais išanalizuoti nedarbo lygio rodiklių dinamiką ir pateikti jų analizę.