Nedarbo ir užimtumo Lietuvoje ir ES palyginamoji analizė 2004 – 2013 m.m.

Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbas yra viena sunkiausiai sprendžiamų ekonomikos problemų. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą yra vienas pagrindinių makroekonomikos tikslų. Ir tai yra bet kurios civilizuotos šalies ekonominės politikos tikslas. Kiekvienos šalies vyriausybės susiduria su nedarbo mažinimo problemomis.

Darbo jėga gali būti nagrinėjama kaip viena iš prekių, kurią galima pirkti ir parduoti. Tačiau ji yra ypatingas gamybos veiksnys, nes neatsiejamas nuo žmogaus ir tai suteikia jam, kaip prekei, specifinių skirtumų.

Lietuvos darbo rinkoje įvyko svarbių pasikeitimų pereinamojo laikotarpio metu. Įgyvendinant ekonomines reformas mažėjo bendras užimtumas: 1991-2000 metais jis sumažėjo 312 tūkst. dirbančiųjų. Daugiausia darbo vietų buvo prarasta 1992-1994 metais. Taip pat nedarbo lygiui didelę įtaką turėjo Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos 2004 metais ir paskutinis ekonominis nuosmukis 2008 metais.

Šiuo kursinio darbo tikslai yra:

1) apibrėžti nedarbo ir užimtumo sąvokas bei rūšis;

2) palyginti nedarbo ir užimtumo lygį Lietuvoje ir ES 2004 – 2013 m. m.

Atliekant šį darbą buvo naudotasi įvairia pagalbine literatūra – knygomis ekonomikos tematika, internetiniais straipsniais, Lietuvos statistikos departamento ir Eurostat duomenimis.