Muzika ir sportas

Esminiai principaiNepaisant visų muzikos suteikiamų privalumų, kurie padeda treniruotės efektyvumui, vis dėlto nėra gerai aklai pulti visu garsu klausytis trankios muzikos. Pirmiausia, kad muzikos poveikis būtų naudingas, reikia pradėti nuo muzikos garso sureguliavimo – sveikatos specialistai pataria, kad optimalus garso lygis sporto metu turėtų būti toks, kad aiškiai girdėtumėme dainos žodžius, bet tuo pat metu galėtumėme girdėti ir šalia kalbančius žmones. Taip pat, didesnio intensyvumo pratimų metu reikia stengtis pasirinkti dainas, kurios turi asmeninę reikšmę – taip susikuriama reikiama emocija, kuri leis lengviau atlikti sudėtingus pratimus. Nedidelis Italijoje atliktas tyrimas, kurio rezultatai publikuoti žurnale „Frontiers in Psychology“, rodo, kad sportuojant su greito tempo muzika, treniruotė atrodo lengvesnė – sportuojančiam atrodo, kad pastangų įveikti treniruotę reikia mažiau. Tyrime dalyvavusios moterys atliko ištvermės (ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu) ir didelio intensyvumo jėgos (svarmenų kilnojimas, kojų spaudimas) pratimus. Moterys sportavo be muzikos, klausydamosi lėtos, greitesnės ir itin greito tempo muzikos. Tyrėjai matavo dalyvių pulsą ir klausė, kaip jos jautėsi sportuodamos pagal skirtingą muziką, kiek pastangų reikėjo pratimams atlikti. Tyrimas rodo, kad dalyvių, kurios sportavo su greito tempo muzika, širdies ritmas buvo dažnesnis, o treniruotę jos suvokė kaip lengvesnę. Šis muzikos poveikis buvo ryškesnis atliekant ištvermės pratimus, pavyzdžiui, einant ar bėgiojant, o ne jėgos pratimus. Šio tyrimo išvados papildo ankstesnius tyrimus, įrodančius muzikos poveikį sportuojant. Taigi, muzika gali nukreipti dėmesį nuo nuovargio ir diskomforto ir padidinti susitelkimą atliekant pratimus.