Mokymosi ir plėtros strategija

Praėjusiame amžiuje organizacijų strategijos buvo orientuotos tik į jų ilgalaikius tikslus. Strategija buvo siejama su įmonės veikla, kuri nebuvo orientuota į darbuotojų gerovę. Ji buvo laikoma sistema, turinti savo funkcionavimo viziją, tikslus, uždavinius ir žinoma - konkrečias priemones tamtikros organizacijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Mokslinėje literatūroje, strategijos apibrėžimų galima rasti labai įvairių. Apibendrinant S. Calicchio (2021), Kembridžo žodyno(2021), L. Kelly ir kt. (2004), strategijos apibrėžimus galima teigti, kad strategija – tai detalusvisapusiškas veiksmų planas, skirtas tam, kad padėtų įgyvendinti organizacijos misiją ir užsibrėžtustikslus. Ji turi būti kuriama aukščiausiame valdymo lygmenyje, o į strategijos įgyvendinimą turi būtiįtraukiami visi valdymo lygiai. Tačiau, vykstant vis didesnės apimties integracijai į pasaulinesrinkas, didėjant globalizacijai ir plečiantis įvairiems procesams, tapo akivaizdu, kad strategija neturibūti orientuota vien tik į organizacijos tikslų įgyvendinimą. Strategija yra visuma veiksmųorientuotų į įmonės vidinę ir išorinę aplinką, gerovę, darbuotojų pasitenkinimą, nuolatinį žinių atnaujinimą ir išlaikymą. Tik įgyvendinus paminėtus aspektus galima tikėtis ilgalaikės sėkmės pasaulinėje rinkoje.