Knygos "Altorių šešėly" išsami analizė

Altorių šešėly (1933 m.) kontekstas Biografinis kontekstas Knygoje daug detalių sutampa su pačio autoriaus gyvenimu. Jis buvo panašių charakterio bruožų, buvo poetas simbolistas, studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, vėliau užsieny baigė filosofijos doktarantūros studijas, atsisakė kunigystės. Nors nebuvo pagarsėjęs kaip moterų viliotojas, kaip ir knygoje autorius simpatizavo ir vedė merginą, gan panašią į kūrinio veikėją Auksę. Kūrybinis kontekstas

Putino romanas „Altorių šešėly“ – geriausiai žinomas vienas pirmųjų lietuvių psichologinių intelektualinių romanų, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus, psichologiją. Sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Pastaroji bene pati svarbiausia. Romaną sudaro trys dalys, kiekvienoje iš jų Liudas Vasaris pakyla į naują savęs pažinimo ir laisvėjimo etapą, sutinka vis kitą moterį, lemtingai darančią įtaką jo gyvenimui. Nuosekli, gerai apgalvota romano kompozicija, preciziškas pasakojimo stilius, taikli psichologinė savianalizė, ryškūs personažų charakteriai, intensyvus siužetas lėmė romano sėkmę. Prie nepaprasto kūrinio populiarumo prisidėjo autobiografiškumas ir kunigų gyvenimo atskleidimas. Knygą dėl savo netradicinio tam amžiui atvirumo sukelė skandalą.

Liudas Vasaris

Ramaus būdo, meniškos sielos, užsidaręs jaunuolis. Tėvų ir savo idealizmo paskatintas įstoja į kunigų seminariją, bet jau nuo pirmų dienų kankinasi dėl pašaukimo stokos ir savo dvylipiškumo. Nors jis kūrė eiles ir buvo įsimylėjęs merginą, Liudas nepasiryžo palikti seminarijos.

„O ar tu tikrai įsitikinęs, kad menininko, pavyzdžiui, poeto, beletristo talentas ir darbas suderinamas su kunigo pašaukimu ir darbu?“. Kasaičiui

„Poetas?.. Poezija?.. Ne! Visai tai turbūt ne man..“.