Hermano Hesės knygos „Stepių vilkas“ analizė

Hermann Hesse – vokiečių – šveicarų poetas, dailininkas. Jį visą laiką domino vaiko psichinis vystimąsis bei švietimo įtaka šiam procesui. 1946 m. jam suteikta Frankfurto Gėtės premija ir Nobelio literatūros premija, 1955 m. Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Priskiriamas intelektualiųjų psichologinių romanų rašytojų grupei.

Tai rašytojas kurio devizas yra “kelias į save”. Jo kūriniai rodo, kad, eidama šiuo keliu, intelektuali asmenybė tikisi išlikti savimi degradavusioje buržuazinėje visuomenėje, bet negali išvengti vidinių krizių. Buržuazinės visuomenės krizės tapo tiek autoriaus, tiek jo personažų dvasinėmis krizėmis ir atsispindėjo jo kūriniuose.

Romaną sudaro kelios beveik savarankiškos dalys: įžangoje Haris Haleris parodomas pašalinio stebėtojo akimis, iš jos mes sužinome kai kuriuos herojaus išorinio gyvenimo faktus: Haris Haleris yra “arti penkiasdešimties metų žmogus”, “iš pirmo žvilgsnio darė, reto ir nepaprastai gabaus žmogaus įspūdį”, tačiau kartu buvo “kančios genijus”. Gyvenimo faktų nėra daug, nes personažas intensyviau gyvena vidinį gyvenimą. Toliau eina Hario Halerio užrašai, kuriuose jis pats pristato save kaip benamį “ Stepių Vilką ir vienišą miesčioniškojo pasaulio priešą”.

Haris Haleris - liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu - itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia - jis sutinka moterį, visišką savo priešingybę - nerūpestingą ir gyvenimo džiaugsmu trykštančią Herminą. Hermina mėgaujasi malonumais. Ji ir Harį įtikina juos prisijaukinti bei jiems atsiduoti. Prasideda Hario Halerio kelionė į gyvenimą, nelengvi bandymai rasti pusiausvyrą tarp kūno ir dvasios, be kurios joks žmogus negalėtų pasiekti pilnatvės...